Akademija (Kėdainių r.). Taikant bearimes technologijas, auginti tarpinius augalus ypač aktualu, nes stabdo piktžolių augimą ir dauginimąsi, gerina dirvos struktūrą. Kokios dar priemonės svarbios bearimėje žemdirbystėje?

Apie papildomas priemones, kurias rekomenduojama taikyti bearimėse technologijose, kalbėta Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) organizuotoje konferencijoje „Bearimė žemdirbystė: patyrimas, praktika ir iššūkiai“.

Renginyje pristatyti Raseinių, Kelmės, Šakių ir Šalčininkų r. ūkininkų ūkiuose vykdyto projekto „Bearimės žemdirbystės technologijose taikomų priemonių įtaka dirvožemio derlumo didinimui, drėgmės taupymui ir maisto medžiagų prieinamumui“ (BEAP) rezultatai, dirvožemio biologinio aktyvumo reikšmė ir jo didinimo galimybės, piktžolių kontrolės klaidos ir rekomendacijos. Patirtimi, pastebėjimais ir iššūkiais, taikant nulinio dirbimo (No till) technologiją savo ūkiuose, dalijosi keli ūkininkai.

Vykdant BEAP projektą, daug dėmesio skirta organinių granuliuotų trąšų ir biologinių produktų naudojimo efektyvumui, taip pat įvairių tarpinių augalų mišinių, sėtų skirtingu laiku, įtakai azoto kiekiui pavasarį ištirti.

Pasak LŽŪKT Technologinių paslaugų skyriaus vedėjo ir BEAP projekto vadovo Rimo Magylos, visa tai – natūralios priemonės, gerinančios dirvožemio sveikatą. Pagrindiniai dirvožemio sveikatos principai: sumažinti dirvožemio trikdymą, didinti pasėlių įvairovę, laikyti dirvą padengtą augalais, išlaikyti gyvas šaknis visus metus ir integruoti gyvulininkystę.

„Granuliuotų organinių trąšų naudojimas – vienas iš būdų integruoti gyvulininkystę ir panaudoti mėšlą nekenkiant aplinkai, nes granuliuotos maisto medžiagos tirpsta lėtai, mažėja jų išsiplovimo galimybė“, – pabrėžė R. Magyla.

Projektą ir tyrimų gamybiniuose ūkiuose rezultatus pristatė jo vadovas Rimas Magyla, LŽŪKT Technologinių paslaugų skyriaus vedėjas

Organinės granuliuotos trąšos vienuose gamybiniuose ūkiuose įterptos kartu su sėklomis 200 kg/ha (didinti normų nerekomenduojama), kituose – paskleistos pakrikai.

Pasak projekto vadovo, nors naudojant granuliuotas organines trąšas pirmaisiais tyrimo metais derliaus priedas nebuvo didelis ir skirtinguose pasėliuose svyravo nuo 2 iki 10 proc. (mažiausias – pupų ir vikių, didžiausias – avižų), tačiau net nedidelės (200–300 kg/ha) normos leido sumažinti mineralinių azoto trąšų kiekį, taip pat turėjo įtakos vikių, žirnių ir avižų pasėlių tankumui, pupų ir miežių biometrinių rodiklių pagerėjimui.

Biologinių preparatų naudojimo ir tarpinių pasėlių nauda

Biologiniai produktai vis labiau naudojami žemės ūkyje, nes, mokslininkų duomenimis, skatina augalų dygimo energiją 60–70 proc., augalinių liekanų ardymą, judriųjų huminių medžiagų ir rūgščių atpalaidavimą, didina derlingumą ir turi teigiamą įtaką ligų prevencijai.

Atliekant tyrimus, biologiniai produktai naudoti dvejopai: jais apveltos ankštinių augalų sėklos ir jie išpurkšti per lapus ar dirvožemį. Nustatyta, kad biologiniais preparatais apveltų ankštinių augalų šaknys buvo ilgesnės, o pupų ir vikių mišinio derlius 9–11 proc., žirnių – 3–15 proc. didesnis.

Vasarinių kviečių derlių biologinių preparatų naudojimas padidino 20–27 proc., vasarinių miežių – 2–14 proc. Taip pat pastebėtas teigiamas biologinių preparatų veikimas saugant avižas ir vasarinius kviečius nuo dryžligės.

Bearimės žemdirbystės tema sulaukė didelio visos Lietuvos ūkininkų susidomėjimo

Taikant bearimes technologijas, tarpinių augalų auginimas ypač aktualus, nes stabdo piktžolių augimą ir dauginimąsi, gerina dirvos struktūrą (šaknys skverbiasi gilyn ir purena dirvą), sukaupia nemažai organinių medžiagų ir jomis papildo dirvą, šaknų srityje sulaiko azotą, tad sumažėja pavojus nitratams išsiplauti į gruntinius vandenis, saugo dirvas nuo vėjo ir vandens erozijos uždengdami jų paviršių.

Bandymuose skirtingu laiku sėti kelių funkcijų mišiniai: skatinantys mikorizę, gerinantys dirvožemio struktūrą, fiksuojantys azotą, naikinantys nematodus, aktyvinantys mikroorganizmų veiklą ir gerinantys dirvos sanitarinę būklę.

Anksti, rugpjūčio pradžioje, pasėtų mišinių augalai geriau išsivystė ir sukaupė daugiau azoto. Vėlinant sėją, pradėjo dominuoti vienos rūšies augalai, kiti sudygo prasčiau, tad, tarpinius augalus sėjant vėliau, rekomenduojama rinktis mažesnės rūšinės sudėties mišinius.

Dirvožemio grupės ir biologinio aktyvumo reikšmė

VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkė dr. Jūratė Aleinikovienė kvietė ūkininkus atidžiau patyrinėti savo dirvožemio profilį, įsidėmint tai, kad jį formuoja ne trąšos, o augalai, jų šaknys ir įvairovė – visa tai užtikrina derlingumą ir biologinį aktyvumą.

„Darniai turi veikti trys sistemos: dirvožemis, augalai ir mikroorganizmai“, – dirvožemio sveikatos pagrindus įvardijo mokslininkė, pristatydama 12 pagrindinių Lietuvoje išskiriamų dirvožemio grupių ir patardama, kaip juose reikėtų ūkininkauti, kad būtų didinamas humusingumas ir biologinis aktyvumas.

VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkė dr. Jūratė Aleinikovienė atkreipė dėmesį į Lietuvoje vyraujančias dirvožemių grupes, daug dėmesio skyrė dirvožemio dalelių analizei

Štai, pavyzdžiui, pradžiadžemių grupės dirvožemiai morfologiškai dar nesusiformavę, yra mažo gyvybingumo, jiems mokslininkė priskiria ir tas dirvas, kurios per žiemą paliekamos be augalų, taip nekontroliuojant jose vykstančių procesų.

Didelė dalis ūkininkų ūkininkauja rudžemiuose – sunkesnės granuliometrinės sudėties dirvožemiuose, kuriuose daugiau molio dalelių. Kaip ir pradžiažemiuose, rudžemiuose būtina didinti humusingumą auginant daug biomasės formuojančius augalus, kad gerėtų jų struktūra ir būtų lengviau juos įdirbti (griežtai negalima palikti be augalų arba mulčio), gerėtų vandens pralaidumas.

O štai išplautžemiuose svarbu negilinti išplautojo horizonto, todėl siūloma auginti kuo įvairesnių ir didelę šaknų masę turinčių augalų, pirmenybę teikiant žolinių augalų mišiniams, grikiams, taip pat išskirtinai taikyti tik minimalų dirbimą, kaip ir smėlžemiuose.

Herbicidai neturi tapti pagrindiniu piktžolių kontrolės būdu

Piktžolių kontrolė bearimėje žemdirbystėje – viena svarbiausių problemų, taip pat svarbu žinoti, kad plinta visai kitokios rūšinės įvairovės piktžolės nei dirvas ariant.

„Nors apskritai piktžolių rūšių mažėja, tačiau atskirų rūšių gausumas labai padidėja. Taikant bearimes technologijas, ypač plinta tokios vienaskiltės piktžolės, kaip peliniai pašiaušėliai, dažniausiai kartu su lipikais, vienmetės miglės, įvairios svidrės, taip pat kai kurios dviskilčių rūšys, tarkime, daržinės žliūgės, rugiagėlės, bekvapiai šunramuniai.

Nemažai iššūkių kelia ir tai, kad dėl pasikeitusios biologijos kai kurios vasarinės piktžolės žiemoja, vienos tokių – šakiniai“, – pasakojo LAMMC Žemdirbystės instituto mokslininkė dr. Ona Auškalnienė, kaip vieną iš problemų įvardydama ir piktžolių atsparumą herbicidams, kuris didėja visame pasaulyje, ypač ten, kur nėra bioįvairovės.

Taikant bearimes technologijas, piktžolės tampa didele problema, kurias kontroliuoti LAMMC Žemdirbystės instituto mokslininkė dr. Ona Auškalnienė ragino ne vien herbicidais, bet ir kitomis priemonėmis

Tad pirmiausia ji siūlo keisti mąstymą, daugiau gilintis į kiekvieno augalo  biologiją, o svarbiausia –  suvokti, kad herbicidai negali tapti pagrindiniu piktžolių kontrolės būdu. Čia ypač reikšmingas vaidmuo tenka sėjomainai, tarpinių augalų auginimui, t. y. biologinei įvairovei, taip pat būtina rinktis tokias agrotechnines priemones, kad savaime mažėtų populiacijos. Pavyzdžiui, smilguolės mėgsta rūgštesnes dirvas, tad vienas iš būdų jų populiacijai kontroliuoti – dirvų kalkinimas.

Kontroliuojant piktžoles herbicidais, mokslininkė ragina pirmiausia atkreipti dėmesį ne į herbicido pavadinimą, o į veikliąsias medžiagas ir jų grupes, įsidėmėti, kad B ir A grupių herbicidams piktžolės atsparios tampa greičiau. Taip pat purkšti ne bet kokiais, bet konkrečiam piktžolių spektrui skirtais herbicidais, pirmenybę teikti rudeniniam, o ne pavasariniam purškimui, naudoti ir mechanines priemones. Jei dėl esamos rūšinės piktžolių sudėties reikia purkšti pavasarį, labai svarbu šio darbo nesuvėlinti, kad nesumažėtų herbicidų efektyvumas.

„Įsiūlyti pardavėjai gali daug ką, bet ūkininkas turi pats labai domėtis, giliau pažinti supančią aplinką, augalų biologiją. Piktžolių populiacijas galima mažinti ir kontroliuoti kitomis priemonėmis, tad herbicidus naudokite ypač atsakingai ir tausiai“, – ragino O. Auškalnienė, pridurdama, kad netinkamas naudojimas ne tik didina ūkio sąnaudas, bet ir kuria kitas problemas – didina atsparumą, sunkina piktžolių kontrolę.