Basf 2024 04 24 A1 Basf 2024 04 24 m1
Renginiai
Bearimė žemdirbystė ūkininkus domina, bet netenkina paramos sąlygos

Rokiškio r. Vis daugiau ūkininkų pereina į bearimės žemdirbystės technologijas, kurių įsisavinimui reikia žinių, o technikai įsigyti – nemenkų lėšų. Sklandžius žingsnius stabdo technologinės klaidos, o technikos įsigijimą riboja netinkamos paramos sąlygos.

Tokios problemos paaiškėjo Rokiškio r., ūkininko Gyčio Galvanausko ūkyje vykusioje lauko dienoje „Bearimė žemdirbystė – juostinės sėjos ypatumai“. Į atokų, prie pat Latvijos sienos įsikūrusį Suvainiškį suvažiavo daug žemdirbių. Tai rodo, kad tema tikrai aktuali.

Renginį organizavo Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) kartu su Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) ir Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacija.

Bioversija 2024 04 26 m7

Lauko diena apie juostinės sėjos ypatumus sulaukė didelio žemdirbių susidomėjimo

Sveiko dirvožemio principai

Teorinėje renginio dalyje VDU Žemės ūkio akademijos profesorius dr. Vaclovas Bogužas kalbėjo apie dirvožemį, pristatė ir aptarė 9 sveiko dirvožemio principus. Tam, kad dirvožemis gerėtų reikia: įvairinti sėjomainas, nuolat laikyti augalinę dangą, auginti tarpinius augalus, žemę dirbti ne giliau 10 cm arba visai nedirbti, periodiškai tręšti organinėmis medžiagomis.

O tam, kad dirvožemis būtų tobulas, dar reikia: laikyti gyvulių, laukuose palikti pastovias technologines vėžes, vengti dirvos suspaudimo, ruošti ir naudoti kokybiškus kompostus.

VDU Žemės ūkio akademijos prof. dr. Vaclovas Bogužas pristatė sveiko dirvožemio principus

Profesorius lauko dienos dalyvius taip pat supažindino su ŽŪA nuo 2000 m. vykdomų ilgalaikių žemės dirbimo tyrimų rezultatais. Šiuose bandymuose tiriami skirtingi žemės dirbimo variantai laukeliuose su šiaudais ir be jų.

Kaip pastebėjo V. Bogužas, iš pradžių bearimės technologijos pasėlių derliai buvo mažesni, tik po keliolikos metų jie ėmė didėti. „To nereikia išsigąsti ir nepulti po kelių metų dirvų vėl arti. Jeigu kas 5 metus ūkininkas dirvas suaria, tai nėra bearimė technologija“, – įspėjo profesorius.

Taikant bearimę technologiją didėja humuso kiekis, organinės anglies sankaupos, gausėja mikrobiota. Be to, atsisakius arimo mažėja degalų ir kitos energetinės, darbų sąnaudos.

Vis dėlto nestinga ir iššūkių, su kuriais susiduriama perėjus prie bearimių technologijų: pradžioje sumažėja augalų derlingumas, kyla didesnis žaladarių plitimo pavojus, galima maisto medžiagų imobilizacija, dėl kurios lėčiau auga daigai ir kt.

Lauko dienos dalyviai apžiūri, kaip atrodo dirva, juostine sėjamąja įdirbus ją ir pasėjus grikius

Paramos – 8 mln. eurų, bet mažai kas ja domisi

Renginyje dalyvavęs APVA Modernizavimo fondo grupės projektų vadovas Rimvydas Šinkūnas supažindino žemdirbius su galimybėmis gauti paramos tiesioginėms ar juostinėms sėjamosioms įsigyti.

Tam iš europinio Modernizavimo fondo yra skirta 8 mln. eurų. Įsigijęs tiesioginę ar juostinę sėjamąją ūkininkas gali gauti iki 40 tūkst. eurų kompensaciją (finansuojama ne daugiau kaip 40 proc. kainos).

Taigi, jeigu skaičiuotume matematiškai, tai po 40 tūkst. eurų galėtų gauti 200 sėjamąsias įsigijusių ūkininkų. Paraiškos šiai paramai gauti priimamos nuo praėjusių metų birželio. Pasak R. Šinkūno, iki šio meto pateiktos 67 paraiškos.

Kodėl palyginti tik menkas skaičius ūkininkų domisi šia galimybe? Teigiama, kad juos stabdo paramos gavimo sąlygos: įsigijus sėjamąją ir gavus kompensaciją būtina įsipareigoti, kad kasmet bus sumažinta degalų norma – 3 tūkst. litrų vienam sėjamosios darbinio pločio metrui. Pavyzdžiui, įsigijęs 6 m pločio sėjamąją ūkininkas privalės atsisakyti 18 tūkst. l degalų per metus.

Renginyje dalyvavę ūkininkai piktinosi tokiomis sąlygomis. Esą atsisakius degalų gautoji kompensacija nepadengia nuostolių. „Trys tonos – gerokai per daug. Koks taupymas ir aplinkos saugojimas, jeigu pritrūkę degalų ūkininkai jų pirks degalinėse“, – svarstė žemdirbiai. Jų nuomone, būtent dėl to ir stringa ši parama.

„Jeigu šių pinigų niekas neims, tai jie pereis į kitas Modernizavimo fondo priemones“, – teigė APVA atstovas. Paraiškų priėmimo pagal minėtą priemonę pabaiga numatyta šių metų rugsėjį.

Ūkis pasirinko juostinę technologiją

Praktinėje renginio dalyje žemdirbiai susipažino su ūkininko G. Galvanausko pasėliais, kurie auginami pagal juostinio žemės įdirbimo ir sėjos technologiją. Ūkininkas su kartu ūkininkaujančiu broliu Tautvydu pademonstravo, kaip dirba juostinė sėjamoji ir 36 m darbinio pločio purkštuvas.

Ūkininkas Gytis Galvanauskas lauko dienos dalyvius supažindino su ūkyje taikomomis pasėlių auginimo technologijomis

Galvanauskai 2017 m. įsigijo juostinę „Horsch“ sėjamąją – nuo arimo perėjo prie juostinio žemės dirbimo ir sėjos technologijos. Jų laukuose juostinis žemės dirbimas tiko geriau negu tiesioginė sėja į visai neįdirbtą dirvą.

Kaip pasakojo G. Galvanauskas, arimai jų kalvotose ir labai įvairaus dirvožemio laukuose nieko gero nedavė: blogai dygdavo sėklos, užplakdavo lietūs. O kai augalai blogai sudygsta, tai ir derliaus gero tikėtis neverta.

Pirmieji metai buvo nelengvi, vaizdas laukuose nedžiugino, kuro sąnaudos irgi buvo didelės, nes reikėjo giliai (iki 30 cm) išpurenti suslėgtą dirvą. Po 2 metų ėmė dirbti sekliau (iki 20 cm rapsams ir iki 15 cm kviečiams) ir situacija pasitaisė.

Demonstruojama, kaip dirba juostinė sėjamoji

Ūkininkas daug eksperimentavo, kokiame gylyje išberti trąšas (sėjamoji turi ir tokią funkciją – gali įterpti trąšas keliuose gyliuose). Teko ieškoti būdų ir kaip išvengti sėjamosios darbinių dalių užsikimšimo tais atvejais, kai laukuose po derliaus nuėmimo priauga daug piktžolių. Paprastai gelbsti lėkštinis skutiklis.

Šiemet ūkio žieminiai pasėliai pavasarį nukentėjo nuo šalnų, o po to dėl drėgmės trūkumo molingos dirvos paviršius uždžiūvo, sunkiai dygo pupos.

Juostine technologija pasėti žieminiai kviečiai

Taigi, kaip ir taikant kitas technologijas, taip ir juostinę, yra įvairių niuansų. Vis dėlto ūkininkas sako šia technologija iš esmės yra labai patenkintas, tik reikėjo įgyti patirties. Juostinė technologija Galvanauskų kalvotuose laukuose pasiteisino, dirvožemis tapo puresnis, jame padaugėjo sliekų, stabilesnis derlingumas, kiek tai įmanoma dėl nepastovių oro sąlygų, mažesnės darbo ir energijos sąnaudos. 

Autorius: Rasa Jagaitė
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Kaip vertinate dabartinę ūkio finansinę padėtį?
Visos apklausos