Panevėžys. 8-ąjį kartą vykusi specializuota avininkystės paroda „Avis aprengs ir pamaitins“ konkrečiais pavyzdžiais dar labiau patvirtino veislinio darbo prasmę ir naudą.

Paroda turėjo vykti Šeduvoje, UAB „Genetiniai ištekliai“ Šeduvos avininkystės padalinyje, tačiau dėl koronaviruso židinių Radviliškyje renginiai rajone uždrausti. Tad lygiai per savaitę Lietuvos avių augintojų asociacijai (LAAA) teko perkelti parodą į „Panevėžio veislininkystei“ priklausantį Algirdiškio parodų centrą.

Ne veltui sakoma, kad nėra to blogo, kuris neišeitų į gera – paroda pavyko ir netgi pranoko lūkesčius. Kokybiški eksponatai, uzbekiškas avienos plovas, geras oras, didelė erdvė, žirgų pasirodymai patenkino ir avių augintojų, ir paprastų žiūrovų poreikius.

Parodoje demonstruotos daugiau kaip 50 dvylikos veislių avys – ir ūkinės, ir egzotinės, vyko teoriniai ir praktiniai seminarai.

Ūkininkams dr. Audrius Kučinskas su asistente rodė, kaip ultragarsu matuojamas avinukų ilgiausiasis nugaros raumuo

Parodai įsibėgėjus lankytojų eilė nusidriekė prie uzbekiško plovo, kurį iš Ile de France veislės avienos 250 litrų kazane virė šefas Pavelas Kolesnikas.

Tikslas – ne kiekybė, o kokybė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) direktorius dr. Edvardas Makelis per parodos atidarymą pastebėjo, kad kryptingas avių augintojų darbas leidžia pasakyti, jog šalyje avių yra daugiau negu stirnų. „Bet jūsų laukia dideli iššūkiai naujuoju programavimo laikotarpiu, kuris prasidės kitais metais. Reikia tikėtis, kad bus rasta priemonių, kurios avių augintojams padės pelningai ūkininkauti“, - kalbėjo E. Makelis, pridūręs, kad Konsultavimo tarnyba pasirengusi padėti įvairiais klausimais.

Žemės ūkio ministerijos padėkos už veislinį darbą įteiktos sufolkus auginančiam Šiaulių r. ūkininkui Evaldui Laucevičiui, „Genetiniai išteklių“ Šeduvos avininkystės padalinio zootechnikei-selekcininkei Genei Butvilienei.

LAAA Tarybos narė Kristina Milišiūnienė, atsakinga už selekcinį darbą, pati ūkiuose rinko parodos vertas avis. „Tie, kurie atvažiuoja į parodą, rimčiausiai užsiima veislininkyste. Ne veltui Evaldas Laucevičius gavo apdovanojimą – jo sufolkų ūkis galėtų tapti pavyzdiniu, čia vykdoma avių atranka ir paranka, gyvuliai prižiūrėti ir veislinis darbas vykdomas labai atsakingai. Bet atsiranda ir naujų jaunų veisėjų, kurie ateina su naujomis veislėmis, su idėjomis ir noru dirbti veislinį darbą, auginti kokybiškas avis“, - kalbėjo patyrusi avių augintoja.

Pasak jos, kai tie ūkiai labiau sustiprės, „galėsime ir avinų daugiau platinti, ir turėsime geresnes pramonines bandas.“ Pažangą darančių ūkių ir visos Asociacijos tikslas jau ne kiekybė, o kokybė, nes eksportui reikia tik kokybiškos avienos. „Šioje srityje mūsų laukia dar daug darbo“, - pripažino K. Milišiūnienė.

LAAA Tarybos narė Kristina Milišiūnienė teigė, kad Asociacijos ir pažangių avių augintojų tikslas - ne kiekybė, o avių kokybė

Didžiausią pelną duoda veislininkystės darbas

LAAA Tarybos narys ir sufolkų augintojas E. Laucevičius sako, kad paroda gerėja kiekvienais metais, vis labiau akcentuojama veislininkystė: „Avių augintojai vis labiau supranta, kad reikia ne tik avių kiekio, bet ir kokybės. Tai geriausia žinia, nes avių augintojai prisitaiko prie rinkos, o ir jų gretos didėja.“

E. Laucevičius savo ūkį įkūrė 2013 m. ir, pasak jo, pradžia buvo kaip visų, „visi darėme tas pačias klaidas.“ Iš pradžių kelios ėriavedės ėdė žolę aplink obelis, netrukus su mišrūnėmis pradėjo auginti ir grynaveisles avis. Jų skirtumai išryškėjo labai greitai, tad į maksimalizmą linkęs Evaldas greitai suprato, kad reikia sutelkti dėmesį į veislininkystę.

Šiaulių r. sufolkus auginantis Evaldas Laucevičius sulaukė įvertinimo už veislinį darbą 

Dabar jis parduoda veislinę medžiagą, o iš veislei netinkamų gyvulių gaminama mėsa ir jos produktai, kuriais prekiaujama tiesiai iš ūkio. „Visas galimybes išnaudoju iki maksimumo. Bet didžiausią pelną duoda veislininkystės darbas“, - teigė augintojas. Jis nėra lengvas, turi patikti, nes ir laiko sąnaudų, ir investicijų reikia daugiau, ir fiziškai nelengva. Tačiau ir atsiperkamumas didesnis.

„Kartais pagalvoju, kad jau pavargau. Bet kai matau, kad atsiranda jaunų ūkininkų, kurie seka mano pavyzdžiu, kai į parodą atvežama vis kokybiškesnių avių, tai suteikia dar daugiau motyvacijos nenuleisti rankų“, - sakė E. Laucevičius.

O avių paklausa, pasak jo, yra, tik Lietuva neturi, ką pasiūlyti. „Jeigu turėtume nedidelius, 30, 50 veislinių, o ne bet kaip kergiamų ėriavedžių ūkelius, oho, kaip galėtume sužibėti“, - įsitikinęs veisėjas.

Jo ūkyje yra 100 sufolkų veislės ėriavedžių – tiek jis gali išlaikyti, kad nenukentėtų jų veislinė vertė. Pasinėręs į veislinį darbą, šiemet ūkyje Evaldas pradėjo eksperimentą, kad jo veikla turėtų naudą platesnei avių augintojų auditorijai.

„Šalyje yra didelė Lietuvos juodgalvių avių populiacija, bet dalis augintojų nelabai žino, kuria linkme su jomis eiti. Todėl nutariau imtis tyrimo, kad galėčiau po to ir kitiems augintojams patarti“, - eksperimentui jis pasirinko populiariausių mėsinių veislių avinus – sufolkus, šarolė, Ile de France, o kontrolinėje grupėje – Lietuvos juodgalves. Skirtingų tėvų ėriukai bus auginami identiškomis sąlygomis ir bus įdomu pamatyti jų skirtumus.

Vienas tų jaunų ūkininkų, kuris irgi greitai apsižiūrėjo, kokia nauda iš mišrūnių ir veislinių avių, yra Aurimas Jazbutis – jis šiemet Latvijoje įsigijo 40 Ile de France avių ir aviną. Šią veislę rinkosi dėl jos gerų savybių. „Veislinis darbas mane įtraukė, ši veikla man patinka“, - teigė A.Jazbutis, kuriam avininkystė keletą metų buvo tik pomėgis.

Dabar augintojas tikisi, kad po truputį pavyks sukurti veislinį ūkį ir avis parduoti veislei, nes Ile de France avys vis labiau populiarėja. Jis dar tebeturi belgiškos linijos tekselių veislės avių, bet kitais metais planuoja atsivežti ir stambesnių britiškos linijos tekselių. „tikiuosi, kad juos galėsiu demonstruoti ir parodoje“, - žadėjo A. Jazbutis.

Aurimas Jazbutis parodoje demonstarvo Ile de France veislės avis

Mažojo zoologijos sodo etnografiniame Dargaičių kaime (Šiaulių r.) įkūrėjas Raimondas Neverdauskas į parodą atvežė du vengriškos dekoratyvinės veislės Racka avinukus, kurie Lietuvą pasiekė tik ankstyvą parodos rytą. Ši veislė išsiskiria neįprastais spiralės formos ragais, užaugančiais iki pusės metro. R. Neverdauskas iš viso įsigijo 5 Racka veislės avis - tris avytes paliko ūkyje, o abu avinukai atkeliavo tiesiai į parodą.

„Visas avis pirkau skirtingų spalvų, avinukai skirtingų linijų, kad būtų didesnės veisimo galimybės. Labai įdomi jų vilna su dredais, o ragus turi ne tik patinai, bet ir patelės“, - džiaugėsi naujaisiais augintiniais, skirtais pienui, mėsai ir vilnai, R. Neverdauskas. Parodoje jis taip pat demonstravo Kveslando salų avytes, kurios laikomos mažiausia veisle pasaulyje.

Raimondas Neverdauskas į Lietuvą atvežė naują egzotinę Vengrijos avių veislę Racka

Iššūkį parodą per savaitę perkelti į kitą vietą įveikė

LAAA tarybos pirmininkas, UAB „Genetiniai ištekliai“ Šeduvos avininkystės padalinio vadovas Rimantas Kairys reziumavo, kad parodos sėkmę įvertins lankytojai, tačiau juodas Asociacijos narių darbas, kai parodą per savaitę reikėjo perkelti į kitą vietą, buvo unikalus.

Pastaruosius keletą metų Asociacija, jo teigimu, dėjo daug pastangų, kad gerėtų selekcinis darbas: „Ūkininkai, kurie to ėmėsi, turi geresnius rezultatus ir tai matosi parodoje, aišku, nekalbu apie egzotines veisles, kurios yra dėl grožio. Vis dėlto dar per mažai augintojų vykdo veislinį darbą – tam reikėtų ir didesnės finansinės paramos, taip pat ši veikla reikalauja ir daugiau rankų bei protinio darbo. Bet veislinių ūkių perspektyva yra daug didesnė. Pritariu Edvardo Makelio minčiai, kad ūkių turi mažėti, nes esmė ne avių skaičiuje, o jų kokybėje“, - kalbėjo LAAA vadovas.

LAAA vadovai (iš kairės) Gintarė Kisielienė, Rimantas Kairys ir Kristina Milišiūnienė daug nuveikė, kad paroda per savaitę būtų sėkmingai perkeltą iš Šeduvos į Algirdiškį

Asociacija, pasak jo, rengia seminarus, šviečia augintojus, tik bėda, kad į juos visada renkasi tie patys veidai. Ir parodoje surengtų seminarų tikslas – parodyti ūkininkams, kokios yra galimybės.

Avių augintojams R. Kairys perdavė virtualius kolegų iš Latvijos, kurie su prof. Daina Kairiša priešakyje dažnai atvykdavo į parodas Lietuvoje, linkėjimus.

LAAA direktorė Gintarė Kisielienė, baigiantis parodai galėjo lengviau atsipūsti – iššūkis, kai reikėjo per savaitę laiko pakeisti parodos vietą, įveiktas.

„Paroda tikrai pavyko, esu patenkinta eksponatais, visų veisimo programų dalyvių įdirbiu. Smagu, kad Raimondas Neverdauskas atvežė egzotinius savo augintinius. Parodą pagyvino triušiukai, arklių pasirodymai, konkūrų varžybos. Ir netikėjau, kad tiek žmonių susirinks – manau, nemokamos avienos plovo vaišės tikrai sutraukė nemažai lankytojų, tai buvo gera atrakcija žiūrovams. Turbūt tai turės tapti parodos tradicija, kuri turi ir tiesioginę reikšmę – norime skatinti avienos vartojimą, parodyti, kad tikra mėsinių veislių aviena neturi specifinio kvapo ir yra labai skani“, - sakė G. Kisielienė.

Ostfryzų veislės avis su ėriuku

Asociacijai trūksta personalo tokiems renginiams organizuoti, bet, pasak direktorės, į darbus įsitraukė visi LAAA tarybos nariai, susivienijo kai kurie augintojai ir visi bendromis jėgomis sukūrė šią parodą. G. Kisielienė įsitikinusi, kad pasiteisino sprendimas rengti specializuotą avininkystės parodą atskirai nuo bendros veislinių gyvūnų parodos.  

Nors pastaraisiais metais avių augintojų gretos mažėjo, tačiau, G. Kisielienės teigimu, ne kokybine prasme – daugiausia atkrito nedideli ūkiai, didelės įtakos turėjo ir vilkų problema. Svarbiausia, kad veislinis darbas avių ūkiuose pamažu įsibėgėja.

MŪ inf.