Vilnius. Lietuvos augalų veislių tyrimai atliekami jau 70 metų - vakar Valstybinėje augalininkystės tarnyboje (VAT) vyko renginys šiai sukakčiai paminėti. VAT direktorius Sergejus Fedotovas pabrėžė, kad kasmet septyniuose augalų veislių tyrimų skyriuose tiriama maždaug 600 veislių, o 66 darbuotojų atliekamas kruopštus darbas labai reikalingas ir veislių selekcininkams, ir žemdirbiams.

Selekcininkams augalo veislė - tai saugoma intelektinė nuosavybė. Veislės dauginamąją medžiagą galima tiekti rinkai tik jeigu augalo veislė įrašyta į Nacionalinį augalų veislių sąrašą ir/ar ES bendrąjį žemės ūkio augalų ar daržovių rūšių veislių katalogą. Žemdirbiams veislių tyrimų rezultatai - tai apsauga nuo neproduktyvių veislių naudojimo, padedanti sumažinti veiklos riziką (ūkinio vertingumo tyrimų būtinumą pabrėžia ir Europos Komisija).

Vertinant dar plačiau, visai augalininkystei augalo veislė (genotipas) - tai bazė technologiniam progresui. Juk skaičiuojama, kad šiuolaikinės veislės lemia 50-60 proc. derliaus. Galų gale, nacionalinė augalų selekcija, veislių tyrimas - tai ir valstybės prestižo, ir iš dalies ekonominio savarankiškumo pagrindas.

Pradžia - prieš septynis dešimtmečius

VAT augalų veislių skyriaus vedėja Sigita Juciuvienė trumpai apžvelgė veislių tyrimų mūsų šalyje istoriją. 1947-1948 m. buvo įkurta 10 augalų veislių tyrimo punktų. 1957 m.  įkurti 3 sodo augalų veislių tyrimo punktai, 1965 m. Vilniaus punktas, skirtas tirti šiltnamiuose auginamų augalų veisles ir 1990 m. - Kaišiadorių dekoratyvinių augalų veislių tyrimo ir karantino punktas. Pirmasis Nacionalinis augalų veislių sąrašas (tuomet jis vadinosi šiek tiek kitaip) buvo sudarytas ir patvirtintas 1959 metais.

Šauniu bendradarbiavimu pasidžiaugė Valstybinės augalininkystės tarnybos direktorius Sergejus Fedotovas (kairėje) ir Lietuvos sėklininkystės asociacijos direktorius Julius Grašys

1991 m., reorganizavus augalų veislių tyrimo sistemą Lietuvoje, Valstybinė žemės ūkio kultūrų veislių tyrimo inspektūra (buvusi sąjunginio pavaldumo) pavadinta Lietuvos valstybiniu augalų veislių tyrimo centru, Lietuvos valstybinė žemės ūkio augalų veislių tyrimo stotis - Kauno augalų veislių tyrimo stotimi, Pasvalio, Plungės, Rietavo, Šilutės, Vilniaus augalų ir sodo augalų veislių tyrimo punktai reorganizuoti į augalų veislių tyrimo stotis.

Permainų metas atėjo 2010 m. - buvo likviduotos Rietavo ir Vilniaus veislių tyrimo stotys. Tų pačių metų liepos 1 d., sujungus 3 biudžetines institucijas ir įkūrus Valstybinę augalininkystės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, 2011 m. kovo 1 d.  prie jos prijungtos 7 augalų veislių tyrimų stotys, kurios tapo VAT struktūriniais padaliniais - augalų veislių tyrimo skyriais.

Prisiminimais pasidalijęs buvęs ilgametis Augalų veislių skyriaus vedėjas Stanislovas Polikaitis pabrėžė, kad juodžiausią ir kruopščiausią darbą atlieka žemutinės grandies darbuotojai

Kaip užsiminė S. Fedotovas, kitais metais, beje, taip pat galima tikėtis reorganizacinių dalykų - gali tekti atsisakyti Vilniaus ir Šilutės augalu veislių tyrimų skyrių, kaip turinčių mažiausią darbų apkrovą. Pagal dabar rengiamą projektą, VAT taip pat turės naują partnerį - Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybą.

Viskas prasideda nuo paraiškų pateikimo

VAT direktoriaus pavaduotojas Arvydas Basiulis apžvelgė augalų veislių tyrimo sistemos teisinius pagrindus. Kiekvienos veislės registravimas praeina 15 etapų. Pats pirmasis - paraiškos įrašyti augalo veislę į Nacionalinį augalų veislių sąrašą pateikimas. „Nieko nedarome, jei selekcininkas nepaprašo", - paaiškino A. Basiulis.

Vakar Valstybinėje augalininkystės tarnyboje vyko iškilmingas renginys 70 metų augalų veislių tyrimų mūsų šalyje sukakčiai paminėti

Tada rengiamos sutartys dėl papildomų bandymų. „Pavyzdžiui, 2017 m. sudaryta 32 sutartys su Vokietijos, Danijos, Švedijos, Jungtinės Karalystės selekcininkais ir Lietuvos produkcijos perdirbimo įmonėmis: pavasarį - 20 sutarčių dėl 1 191 augalų veislių tyrimo Kaišiadorių, Kauno, Plungės ir Pasvalio AVTS; rudenį - 12 sutarčių dėl 272 augalų veislių tyrimo Kauno ir Plungės AVTS su Vokietijos, Danijos, Lenkijos, Švedijos selekcininkais", - įspūdingus skaičius pateikė A. Basiulis.

Lietuva pati neatlieka privalomų išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo (IVS) tyrimų, nes tai ekonomiškai neapsimoka. Dėl šių tyrimų atlikimo VAT kreipiasi į kitų ES valstybių narių kompetentingas institucijas: dažniausiai į Lenkiją (mat su šia šalimi sudaryta sutartis) arba, selekcininkui pageidaujant, į kitos šalies instituciją.

Sveikinimo žodį tarė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktorius Edvardas Makelis, pavaduotoja Asta Šakickienė (dešinėje) ir augalininkystės specialistė Giedrė Masliukovienė

Gali būti ir taip, kad Valstybinei augalų veislių vertinimo komisijai pasiūlius įrašyti augalo veislę į Nacionalinį augalų veislių sąrašą, IVS tyrimai perkami iš kompetentingos ES institucijos (Vokietijos, Danijos, Lenkijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Norvegijos ar kt.), atlikusios šį tyrimą (moka selekcininkas).

Veislės tiriamos 2-4 metus

Tiriamų ir standartinių (sėjamų tuose pačiuose bandymų laukuose) augalų veislių sėkla ūkinio vertingumo (ŪV) tyrimams atlikti teisės aktų nustatytais terminais pateikiama Kauno AVTS. Čia ji paruošiama: beicuojama, sufasuojama ir perduodama kiekvienam AVTS pagal patvirtintą ŪV tyrimo atlikimo planą. Augalų veislių ŪV tyrimai atliekami 7 AVTS skyriuose, išsidėsčiusiuose 3 skirtingose agroklimato zonose, veislės tiriamos 2-4 metus.

Už visiems žemdirbiams labai svarbų ir reikalingą darbą dėkodami Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos viceprezidentas Alfredas Bardauskas ir generalinis direktorius Jonas Sviderskis palinkėjo kuo „riebesnės" biudžeto eilutės

Siūlomus augalų veislių pavadinimus (išgalvoto pavadinimo ar kodo forma) pateikia augalų veislių selekcininkai. Visus pateiktus pavadinimus AVS darbuotojai tikrina naudojantis Bendrijos augalų veislių tarnybos (CPVO), kuriai informaciją teikia ir VAT, duomenų baze. „Patikėkite, tai irgi yra nepaprastai didelio kruopštumo ir atidumo reikalaujantis darbas", - pastebėjo A. Basiulis.

Atlikus augalų veislių ŪV ir gavus laboratorinių tyrimo duomenis, užpildomos ataskaitos, pagal kurias Valstybinė augalų veislių vertinimo komisija vertina tyrimų rezultatus. Komisija gali pasiūlyti trejopą sprendimą: įrašyti augalo veislę į Nacionalinį augalų veislių sąrašą, atmesti tam tikrų veislių paraiškas ar dar metams pratęsti ŪV tyrimus. Pavyzdžiui, pernai buvo pasiūlyta registruoti 98 veisles, atmesti 44 paraiškas, pratęsti 1 veislės tyrimus, išbraukti iš sąrašo 106 veisles.

Kauno AVTS vedėja Elvyra Leonavičienė, dirbanti 33 metus, pasidalijo dviem tezėmis, kurios jai padėjo darbe: pirma - visada reikia stengtis padaryti geriau, negu darė prieš tave, antra - kad ir kaip stengtumeisi, niekada nepavyks taip, kaip norisi, nes darbas yra laukuose po atviru dangumi

Kasmet EK perduodami duomenys dėl augalų veislių įrašymo į ES žemės ūkio augalų ir daržovių rūšių veislių bendruosius katalogus. Be to, AVS darbuotojai iš selekcininkų užsako augalų veislių kontrolinius sėklos pavyzdžius (vadinamąjį augalo veislės sėklos „etaloną"). Šie pavyzdžiai surenkami ir saugomi Kauno AVTS specialiai įrengtoje saugykloje, kurioje palaikoma pastovi 2 laipsnių šilumos temperatūra.

Šiuo metu Lietuvos Respublikoje teisinė apsauga (nacionalinė) suteikta 90 augalų veislių: 50 sukurtoms Lietuvos selekcininkų ir 40 užsienio selekcininkų sukurtoms augalų veislėms. Bendrijos augalų veislių tarnyba (CPVO) suteikia augalų veislėms teisinę apsaugą visoje ES teritorijoje, o už teisiškai saugomų augalų veislių sėklos naudojimą renkamas selekcinis užmokestis.

MŪ inf.