Ateitis – išmaniam žemės ūkiui
2019-10-18

Vilnius. Reaguodamas į klimato kaitos, demografinius iššūkius, žemės ūkis turi ir gali pasitelkti išmaniąsias technologijas bei inovacijas – toks leitmotyvas kartojosi ketvirtadienį Vilniuje vykusiame agroverslo forume.

Lietuva – nedidelė šalis, turinti išplėtotą žemės ūkį ir sparčiai kylančias informacinių technologijų (IT) bei biotechnologijų sritis. Sudėjus šiuos elementus kartu, mūsų šalis gali tapti agrarinių technologijų centru. Pasak vieno iš renginio organizatorių, „AgriFood DIH Lietuva“ įkūrėjo Augusto Alešiūno, galvojant, kaip mūsų šalį būtų galima pristatyti kitiems, kartu su buvusiu žemės ūkio ministru Giedriu Surpliu kilo idėja Lietuvą pateikti kaip žemės ūkio ir maisto technologijų „smėlio dėžę“.

Anot jo, Lietuvoje vienam žmogui tenka daugiausia ariamos žemės, o IT sektoriaus pasiekimais irgi niekas neabejoja, tad šalis galėtų būti tobula „smėlio dėže“, kurioje naujausi sprendimai būtų testuojami ir vėliau eksportuojami į pasaulį. Tai, kad norint gauti aukštą pridėtinę vertę negalima likti tik žaliavos eksportuotoju, o būtina investuoti į itin aukštos kokybės produktus kuriančias technologijas, pabrėžė daugelis forumo dalyvių.

Ketvirtadienį Vilniaus Rotušėje susirinkusiems agroverslo lyderiams, valstybinių, mokslo institucijų atstovams bei svečiams iš užsienio, A. Alešiūnas priminė, kad būtina apie tai kalbėti ir imti veikti, nes sparčiai artėja 2050 metai, kai, prognozuojama, planetoje gyvens 10 milijardų žmonių. „Turime įgalinti technologijas, kad galėtume sukurti daugiau maisto esamame plote. Tai – būtina išgyvenimui“, - kalbėjo A. Alešiūnas.

Norėdamas pademonstruoti, kad žemės ūkis ne tik eina link naujų technologijų, bet ir jas naudoja, integruoja į kasdienybę, A. Alešiūnas susirinkusiems kaip pavyzdį pateikė Jungtinę Karalystę, kurioje vykdomas pilotinis projektas: 1 ha plote visi žemės ūkio darbai atliekami be fizinio žmogaus dalyvavimo. Ir, pasak jo, kuo toliau, tuo daugiau rutininių, fizinių darbų iš mūsų perims dirbtinis intelektas, „o žmogui beliks mąstyti“.

Apie tai, kad kai kurios išmaniosios technologijos jau yra naudojamos kasdienybėje, kalbėjo ir įmonių, prekiaujančių žemės ūkio technika, atstovai. O Nacionalinė mokėjimo agentūra priminė apie savo sprendimus taikant naująsias technologijas tiek patikroms, tiek deklaravimui. Vis dėlto diskusijų dalyviai teigė, kad žemės ūkis išlieka mažiausiai robotizuota ir gana konservatyvia sritimi.

Vėliau vystantis podiumo diskusijoms skirtingose grupėse, vienoje iš jų kalbėjusi Prezidento patarėja Vaida Česnulevičiūtė sutiko, kad dabartinė terpė – itin palanki žemės ūkio revoliucijai, tad būtina paskatinti glaudžiau bendradarbiauti mokslą ir verslą. Bet vykstant revoliucijai svarbu nepamiršti ir tų, kurie dabar gyvena kaimiškose vietovėse. „Turime užtikrinti, kad tai atneš naudą ir ja pasinaudos visi“ , - kalbėjo V. Česnulevičiūtė.

Žvelgti įvairiapusiškai ir mokslo bei technologijų pažangą naudoti klimato kaitos, aplinkosaugos iššūkiams spręsti ragino aplinkos viceministrė Justina Grigaravičienė. Anot jos, kai kalbame apie žemės ūkį, kalbame ir apie naudą žmonijai, o pasitelkus sprendimus žemės ūkis gali būti efektyvus, tvarus, draugiškas aplinkai ir patrauklus.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus teigė, kad vykstant skaitmenizacijos procesams žemės ūkis neturi likti nuošalyje. „Manau, tai bus gera platforma naujų idėjų generacijai, tarpusavio bendravimui ir žemės ūkio, kaip verslo srities, judėjimui į XXI amžių, skaitmenizavimą. Tikiu, kad Lietuvos žemės ūkis taps pirmaujančiu Europoje, jei mes visi kartu stengsimės ir diegsime inovacijas“ , - sakė V. Sutkus.

Kad skaitmenizacijos gija driekiasi ir per įvairias programas, strategijas, teigė Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato atstovė Doris Markvart (Doris Marquardt). Jos teigimu, skaitmeninės technologijos gali padėti ūkininkams dirbti efektyviau ir preciziškiau, didinti sektoriaus konkurencingumą ir tvarumą, skaidrumą vartotojui. Tokia kryptis gali padėti spręsti ir kartų kaitos problemas -  sektorius taptų patrauklesnis jauniems žmonėms.  

Pasak D. Markvart, tam, kad procesai vyktų, reikėtų atsižvelgti ir į tai, jog turėtų būti sukurta geresnė prieiga prie viešųjų duomenų, sureguliuota teisinė bazė, o ir ūkininkų bendruomenės technologijų įgūdžiai galėtų būti žymiai geresni. Besiplėtojančių diskusijų dalyviai kalbėjo, kad patys žemdirbiai turėtų būti suinteresuoti ir matytų realią naudą iš inovacijų. Dabar vis dar yra situacijų, kai trūksta sąsajų ir bendradarbiavimo: inovacijų kūrėjai dirba sau, o ūkininkas veikia sau.

Viliantis, kad bendradarbiavimas gali duoti vaisių, forumo metu verslo, mokslo, tarptautinių, valstybinių institucijų, žemdirbių organizacijų atstovai pasirašė memorandumą. Jį pasirašiusios šalys patvirtino, jog skaitmenizacija – svarbu ir turėtų atsispindėti ne tik Europos Komisijos ar Lietuvos strateginiuose planuose, bet ir konkrečiame – žemės ūkio – sektoriuje. Anot forumo dalyvių, mes visi turime galvoti, ką galime padaryti ir kaip prisidėti prie kuriamų inovacijų.

Vis dėlto patys žemdirbiai teigė kol kas esantys priversti susitelkti į šiandienos problemas, o ne į ateitį ir skaitmenizavimą, nes jei padėtis toliau išliks ta pati, teks diskutuoti ne kokias technologijas naudoti, o kas apskritai dirbs žemės ūkyje.

„Mano pasiūlymas – nusileiskime ant žemės, kalbėkime kaimo žmogui suprantama ir aiškia kalba. Tie modeliai turėtų būti išdiskutuoti su ūkininkais. Siūlau kitą forumą daryti galbūt didesniame kaimiškame regione ir kad ten ateitų žmonės, kurie įdiegs tai, ką jūs kursite“, - diskusijose sakė Kupiškio r. ūkininkas Zigmas Aleksandravičius.

Visą dieną forumo dalyviams kalbėjus apie agroinovacijų svarbą, skaitmenizavimo galimybes ir iššūkius, finansavimo modelius, renginio pabaigoje buvo prisiliesta ir prie konkrečių praktinių sprendimų, sukurtų mūsų šalies startuolių. Trys geriausios pirmojo „AgriFood Tech Hackathon“ komandos ne tik buvo apdovanotos, bet pristatė savo sprendimus.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Lietuvoje drastiškai mažėja gyvulių skaičius. Kaip tai vertinate?
Orai