Apyniai Lietuvoje puikiai auga ir tinka alaus gamybai
2020-09-17
VDU Botanikos sodo nuotr.

Kaunas. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode įkurtame unikaliame apynyne vyko derliaus ėmimo ceremonija.

Šia švietėjiška veikla siekiama ne tik parodyti, kaip apyniai auginami ir kuo skiriasi skirtingų veislių derlius, bet ir įrodyti, kad alaus gamybai nebūtina įsigyti apynių spurgų iš užsienio šalių: Lietuvoje ši kultūra puikiai auga.

„Liaudies dainų apie apynį – turbūt daugiau nei apie rūtą. Valdininkų nuomone, Lietuvoje apyniai neauga, tai negali būti kompensuojama kultūra. Tačiau nuo senų laikų apyniai auginami, juk ir Pirmajame Statute 1529 metais kalbama apie apynynus ir skelbiamos didelės baudos už jų naikinimą“, – teigė VDU Botanikos sodo vyresn. botaninių kolekcijų kuratorius Kęstutis Obelevičius.

„VDU Botanikos sodo apynyne vykdoma veikla įrodo praktiškai, kad apyniai Lietuvoje gali ir turi būti auginami alaus gamybai, - sako botaninių kolekcijų kuratorius Kęstutis Obelevičius(VDU Botanikos sodo nuotr.) 

„Džiaugiuosi, kad gerėja situacija – juntamas entuziazmas, daugėja augintojų. Tačiau visa tai – dar starto pozicijoje. Be abejo, įrengti apynyną reikalauja didelių investicijų, tačiau akivaizdu, kad Lietuvoje auginti apynius galima“, – teigė į VDU Botanikos sodą atvykęs „Dundulio“ aludaris Simonas Gutauskas.

Šis aludaris iš VDU Botanikos sodo apynių jau ketvirti metai verda „Apynių sodo“ alų. Pernai dvejoms tonoms alaus prireikė apie 10 kg sausų spurgų.  

Renginyje dalyvavę namudiniai aludariai Jurgis Kudlinskas ir Jonas Gritė, netrukus Kaune atidarysiantys naminės aludarystės reikmenų, priemonių ir ingredientų parduotuvę „Alaus detalės“, džiaugėsi vėl galėję čia atvykti.

„Pernai irgi buvome apynių derliaus nuėmimo šventėje, susipažinome su jos dalyviais, apynių kolekcija. Prisiskynėme spurgų, kurių užteko visiems metams: išvirėme 11 partijų po 30 litrų alaus“, – teigė naminį alų jau septynerius metus verdantis J. Kudlinskas.

VDU Botanikos sodo draugystė su mažaisiais aludariais trunka bene ketverius metus, o su Apynių augintojų asociacija ryšiai palaikomi daugiau kaip dvidešimt metų. Dalis nuimto apynių derliaus tradiciškai bus naudojama moksliniams tyrimams, kita dalis iškeliauja į mažųjų aludarių bravorus – iš jų bus verdamas alus.

Unikali Baltijos šalyse paprastojo apynio (Humulus lupulus L.) mokslinė kolekcija VDU Botanikos sode buvo renovuota 2017 m. Dabar joje auginama 30 veislių, vienas hibridas ir 18 kolekcinių pavyzdžių augalai iš natūralių augimviečių. 25 veislės ir formos yra Vaistinių ir aromatinių augalų lauko kolekcijų, priskirtų augalų nacionalinių genetinių išteklių (ANGI), sąraše.

VDU Botanikos sode dabar auginama 30 apynių veislių, vienas hibridas ir 18 kolekcinių pavyzdžių augalai iš natūralių augimviečių (VDU Botanikos sodo nuotr.) 

Apynių kolekcijoje puoselėjamos ir dr. Stasio Gudanavičiaus sukurtos penkios paprastojo apynio veislės: Fredos derlingieji, Fredos taurieji, Kauno ankstyvieji, Kauno gražieji ir Raudoniai. Šie apyniai yra tinkami auginti Lietuvos klimato sąlygomis. Ištirtas šių veislių atsparumas ligoms ir kenkėjams bei jų morfologinės, cheminės savybės ir įvertintas spurgų derlius. Alaus gamybai tinkamų apynių sodinukais prekiauja VDU Botanikos sodo medelynas. 

MŪ, VDU Botanikos sodo inf.

Gudinas - mobilioji apacia 20.05.14

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas, Jūsų nuomone, labiausiai lemia žemės ūkio paskirties sklypų kainą?
Orai