Akademija (Kauno r.). Žemdirbio veikla glaudžiai susijusi su gamta, todėl pastaraisiais metais itin pabrėžiama aplinkosaugos reikalavimų laikymosi ūkiuose svarba, o tai reikalauja investuoti į naujas technologijas.

Parodos „Ką pasėsi..." metu Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) šia tema organizavo seminarą, kuriame pristatė inovaciją, skirtą azoto nuostoliams dirvožemyje mažinti, ir forumą „Ar galima suderinti aplinkosaugos technologijų diegimą su pelninga ūkio veikla?".

LŽŪKT seminare išgirsta informacija buvo itin aktuali tiems, kas savo veikloje susiduria su aplinkosauginiais reikalavimais

Aplinkosauginių reikalavimų laikymasis reikalauja naujų technologijų diegimo, visa tai ūkių šeimininkams kainuoja nemažus pinigus. Žinoma, būna ir tokių technologinių inovacijų, kurių efektyvumo ir kainos santykis labai palankus. Viena iš tokių - srutų rūgštinimo technologija, kuri dabar nuodugniai nagrinėjama tarptautiniame projekte „Baltijos srutų rūgštinimas", finansuojamame Baltijos jūros regiono programos (Interreg) lėšomis.

Lietuvoje šio projekto koordinatorė yra LŽŪKT. Be Lietuvos, projekte dar dalyvauja šalys partnerės Švedija, Estija, Latvija, Suomija, Lenkija, Vokietija, Danija, Rusija ir Baltarusija. Visų partnerių veiksmus, atliekant tyrimus, koordinuoja būtent Lietuva.

Projekto eigą pristatę LŽŪKT Inovacijų plėtros ir projektų valdymo skyriaus vadovė Gintarė Kučinskienė ir Technologinių paslaugų skyriaus vadovas Rimas Magyla paminėjo, kad srutų rūgštinimo technologijos praktikoje iki šiol faktiškai nebuvo naudojamos nė vienoje šalyje, išskyrus Daniją ir šiek tiek Estiją.

„Projekto tikslas - mažinti azoto nuostolius gyvulininkystės ūkiuose ir skatinti Baltijos jūros regiono ūkininkus išbandyti srutų rūgštinimo technologijas", - kalbėjo LŽŪKT Inovacijų plėtros ir projektų valdymo skyriaus vadovėGintarė Kučinskienė

Kokia šios technologijos esmė? Gyvulininkystės ūkiuose besikaupiantis mėšlas yra pagrindinis amoniako emisijos šaltinis Baltijos jūros regione. Garuodamos cheminės medžiagos pateka į atmosferą ir su krituliais pasiekia Baltijos jūrą. Amoniako emisiją galima sumažinti naudojant srutų rūgštinimo technologijas.

Rūgštinimas sumažina amoniako kiekį galvijų ir kiaulių srutose: sumažinus jų pH, sumažėja amoniako emisija, o azoto kiekis stabilizuojamas iki tokio, kurį galima naudoti augalams. „Amoniakinis azotas linkęs išgaruoti, o augalams naudingas yra amonio azotas. Parūgštintame mėšle atsiranda daugiau augalams prieinamo azoto", - paaiškino R. Magyla.

Yra trys srutų rūgštinimo technologijos: tvartuose, rezervuaruose ar lagūnose ir prieš pat jų išlaistymą laukuose. Naudojant srutų rūgštinimo technologijas, amoniako emisiją galima sumažinti 40-70 proc., priklausomai nuo to, kuri srutų rūgštinimo technologija naudojama. Manoma, kad Lietuvos sąlygomis populiariausias ir patogiausias turėtų būti srutų rūgštinimas prieš išlaistymą laukuose. Beje, rūgštinimas pastebimai sumažina ir srutų smarvę - tai itin aktualu laistantiems srutas laukuose netoli gyvenviečių.

LŽŪKT Konsultavimo paslaugų ir produktų valdymo padalinio vadovasRimtautas Petraitis pabrėžė, jog tam, kad žemdirbiai išliktų rinkoje ir gamintų konkurencingą produkciją, jiems reikia ne tik technologinių, bet ir aplinkosauginių žinių, todėl aplinkosauginiai projektai visada užėmė svarbią vietą Konsultavimo tarnybos veikloje

Srutų rūgštinimas naudingas žemdirbiui, nes, sumažėjus amoniako emisijai, srutose lieka daugiau azoto, todėl galima gauti didesnį derlių naudojant mažiau trąšų. Technologijoje naudojant sieros rūgštį, ji veikia kaip sieros turinčios trąšos, todėl mažiau reikia tręšti mineraline siera.

Šiemet jau suplanuoti tyrimai LSMU Gyvulininkystės instituto laukuose. Žemdirbiai galės pamatyti ir įvertinti naująją technologiją atvirose lauko dienose. „Šio projektas leis mokslininkų bandymus išbandyti laukuose", - sakė Gyvulininkystės instituto mokslo darbuotojas Artūras Šiukščius. Jis pabrėžė, kad nauja technologija turėtų iki 50 proc. sumažinti azoto emisiją ir iki 20 proc. - anglies dvideginio emisiją. Tręšimas parūgštintomis srutomis leistų sutaupyti maždaug 100 eurų/ha (mineralinių trąšų įsigijimui).

Srutų rūgštinimui reikalinga įranga demonstruojama parodoje „Ką pasėsi..."

„Parūgštintas srutas planuojame naudoti žieminiams ir vasariniams kviečiams, miežiams, avižoms bei pievoms ir ganykloms tręšti. Iš viso panaudosime 12 tūkst. kubinių metrų srutų galvijų ir kiaulių ir taip planuojame sutaupyti apie 30 tūkst. eurų mineralinių trąšų įsigijimui", - šių metų bandymų planais pasidalijo A. Šiukščius.

„Bendradarbiaudami su Konsultavimo tarnyba, mes savo idėjas galime patikrinti praktikoje", - sakė Vilniaus universiteto mokslininkas Jonas Volungevičius, skaitęs pranešimą apie žemės ūkio paskirties dirvožemių būklę mūsų šalyje

Iš karto po seminaro vyko forumas „Ar galima suderinti aplinkosaugos technologijų diegimą su pelninga ūkio veikla". Forume dalyvavo LŽŪKT direktoriaus pavaduotojas Rimtautas Petraitis, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis, Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktoriaus pavaduotojas Saulius Jasius, Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktorius Vitalijus Auglys, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas ir LAMMC Žemdirbystės instituto mokslo darbuotoja Dalia Feizienė.

Bene karščiausiai pasisakė J. Sviderskis. Jis pabrėžė, kad žemės ūkis - tikrai ne ta sritis, kuri dirba steriliomis sąlygomis, tačiau reikalavimai, keliami šiandieniniam žemės ūkiui - ne visada teisingi.

„Suku būtų suskaičiuoti, kiek įvairiausių teisės aktų varžo ir reglamentuoja žemdirbio veiklą. Ar kas nors įvertina tai, kiek žemdirbiams kainuoja įvykdyti visus aplinkosauginius reikalavimus? Tai didžiulės lėšos", - atkreipė dėmesį J. Sviderskis.

Kartu jis sutiko, kad už pažeidimus - o tokių kartais pasitaiko - bausti būtina, tačiau didžioji dalis ūkių dirba itin preciziškai, trąšas ir pesticidus paskleidžia pagal visus reikalavimus, todėl žiūrėti į žemdirbius vos ne kaip į didžiausius gamtos priešus yra visiška nesąmonė. „Kodėl niekas „nemato", kiek taršos subėga į upes su buitinėmis atliekomis? Pradėkime pagaliau spręsti šias problemas!", - ragino J. Sviderskis.

A. Baravykas apgailestavo, kad visuomenė turi ne visai teisingą požiūrį į kiaulininkystės sektorių - kaip į piktybiškus teršėjus ir nemalonių kvapų skleidėjus, o dar blogiau - kad valdomus daniško kapitalo.

„Visuomenė yra susidariusi neteisingą nuomonę apie Danijos investuotojus - neva buvo įvykdyta stichiška Lietuvos kiaulininkystės ekspansija. Iš tikrųjų kiaulių kompleksus lietuviai pelningai pardavė, niekas jų per prievartą neatėmė. Dabar fermose tvarkomasi šiuolaikiškai, išlaikomi visi aplinkosauginiai reikalavimai, čia dirba mūsų šalies žmonės ir naudojami lietuviški pašarai", - garantavo A. Baravykas.

Forumo dalyviai spėjo pasidalyti nuomonėmis ir sutiko, kad reikia ne kovoti vieniems su kitais, bet ieškoti kompromisų ir bendrumų

Mokslininkė D. Feizienė sakė pritarianti J. Sviderskiui ir A. Baravykui, kad lietuviai dar turi didžiulius rezervus gyvulininkystei plėtoti, nes gyvulių mes laikome palyginti nedaug. Jei gyvulių mažai, tai iš kur gali būti didelė tarša?

„Vien mineralinėmis trąšomis mes tikrai neišlaikysime dirvožemio kokybės. Tam būtinos organinės trąšos. Žemdirbystės institutas yra pateikęs dešimtis rekomendacijų, kaip taisyklingai naudoti organines trąšas, kad jos duotų maksimalų efektą ir neterštų gamtos", - sakė D. Feizienė.

V. Auglys sutiko, kad žemės ūkis yra labai svarbus sektorius, kuris generuoja nemažus pinigus, tačiau tuo pačiu - ir taršą. „21-22 proc. CO2 išmetama į atmosferą būtent iš žemės ūkio. Taigi, penktadalis mūsų indėlio į klimato kaitą eina būtent iš ūkių. Akivaizdu, kad žemės ūkis ir transportas yra vieni didžiausių teršėjų. Tačiau mes tikrai nesame nusistatę prieš žemės ūkį kaip vienintelį teršėją", - patikino V. Auglys.

S. Jasius ragino ieškoti bendrumų ir kompromisų, o ne kovoti vieniems su kitais. „Tinkami ir individualiai ūkiui parinkti aplinkos saugojimo sprendimai gali būti ekonomiškai naudingi ūkiui", - neabejojo S. Jasius.

Rimtautas Petraitis sakė, kad poreikis tvariai ūkininkauti padeda ūkiuose lengviau integruoti inovacijas. „Sieksime įtraukti kuo daugiau ūkininkų, kad jie pamatytų naudą dalyvaudami aplinkosauginiuose projektuose", - apibendrino forumą R. Petraitis.

MŪ inf.