Norėdami pabėgti nuo triukšmo ir ką nors svarbaus, įsigilinimo reikalaujančio perskaityti, rinkdavomės biblioteką. Juk ten tylą ir išmintį saugo leidinių lobynas. Ar žinote, kad ir dabar, kai nerandate erdvės ramiai padirbėti, galite užsukti į biblioteką, kur rasite bibliobiurą.

Kokius gyventojų skaitymo niuansus pastebi nuo didžiųjų miestų nutolusių vietovių bibliotekų vadovai? Gal bibliobusai jau nukonkuravo tas mažytes medines kaimo bibliotekėles su specifiniu kvapu, kuriose gali pamatyti keletą vyresnio amžiaus žmonių, aktyviai skaitančių laikraščius, žurnalus? O gal jums biblioteka – spindintis modernus pastatas, kur knygų nematyti?

Alytaus rajono viešosios bibliotekos direktorius Aivaras Vyšniauskas džiaugiasi, kad rajone išplėtotas bibliotekų filialų tinklas – jų yra 33.

Pagal Savivaldybių gyvenimo kokybės indeksą, rajonas yra penktoje vietoje. „Ačiū Dievui, filialai ne uždaromi, o vienas kitas ir atidaromas. Jei užsidarytų, dėl ko esu kategoriškai prieš, tai išnyktų paskutinis kultūros židinys kaime. Mobiliosios bibliotekos (bibliobusai) niekada neatstos gyvo bendravimo su bibliotekininke“, – atviras A. Vyšniauskas.

Daugiausia bibliotekų, tenkančių vienam tūkstančiui gyventojų, yra Molėtų ir Pasvalio savivaldybėse.

Molėtų viešosios bibliotekos direktorė Nijolė Stančikienė sako, kad miesto bibliotekoje ir rajono filialuose, kurių yra net 24, labai populiaru skaityti knygas.

Kaimo vietose apie 70 proc. gyventojų skaito popierines, elektroninės nėra populiarios. Daug rajono bibliotekų turi gerus fondus.

„Užsakome nemažai periodinių leidinių (apie 5–6): rajono dienraštį, keletą vaikiškų žurnalų ir kt. Užsakomas knygas skirstome tolygiai pagal gyventojų skaičių.

Kaimo vietovėse užsakoma apie 70 proc. periodinių leidinių ir 30 proc. knygų. Molėtuose – apie 40 proc. periodinių leidinių, o visa kita – knygos“, – apytikslę statistiką pateikia direktorė.

Paklausta, ar dar kas nors užeina vietoje paskaityti periodinių leidinių, N. Stančikienė pamini Trečiojo amžiaus universiteto lankytojus, kurie noriai naudojasi biblioteka, čia organizuoja renginius arba lankosi bibliotekos renginiuose.

„Labai dažnai po renginio tie žmonės sėdi bibliotekoje ir skaito periodinius leidinius, varto, renkasi knygas“, – sako bibliotekos vadovė.

Anot jos, Molėtuose labai didelis knygų skaitomumas. Skaitytojų trūkumu nesiskundžia. Vaikų literatūros skyriaus vedėja šiemet užfiksavo labai išaugusį vaikų skaitomumą, palyginti su praėjusiais ir dar ankstesniais metais.

„Jaunos šeimos rūpinasi vaikų skaitymu ir švietimu. Tėveliai atveda vaikus į biblioteką. Bendradarbiaujame su darželiais ir mokyklomis. Labai populiarūs skaitymo skatinimo renginiai. Turime personažą Molinukę, kuri praveda įvairias skaitymo edukacijas bibliotekoje. Organizuojame daug renginių, todėl, manau, biblioteka nepraranda savo esmės – skatinimo skaityti“, – optimistiška Molėtų viešosios bibliotekos direktorė.

Prakalbus apie vaikų skaitymo įpročius ir lankymąsi bibliotekose, Aivaras Vyšniauskas užsimena, kad jie veržėsi į bibliotekas tik atsiradus kompiuteriams, nes ten buvo galima jais pasinaudoti. Dabar mokyklinukai turi savo išmaniuosius įrenginius ir juose naršo.

„Vaikai labai dažnai per pertraukas ar po pamokų laukdami mokyklinio autobuso, kad grįžtų namo, užsuka į bibliotekas, tačiau, gaila, bet ne knygų skaityti: jie arba naršo savo telefonus arba vieni su kitais linksmai juda“, – juokiasi Alytaus r. viešosios bibliotekos vadovas.

Jo nuomone, kaimo bibliotekose skaito ir ima knygas daugiausia nuo 50 metų ir vyresni žmonės.

Molėtų bibliotekos vadovė pabrėžia dar vieną įdomią skaitymo tendenciją, susijusią su būtent jų – turistiniu – regionu.

„Bibliotekoje sulaukiame daug lankytojų vasarą. Ateina atvažiavusieji pailsėti į kaimo turizmo sodybas, ima daug knygų. Tad pas mus vasarą bibliotekoje skaitomumas ne sumažėja, o padidėja.

Be to, vasarą atsiranda žmonių, kurie bibliotekoje dirba su savo kompiuteriais, pasinaudoja ramia aplinka. Tam Periodikos skaitykloje įrengėme specialią darbo erdvę, kurią praminėme bibliobiuru“, – sako N. Stančikienė.

Abu pašnekovai vieningai sutaria, kad biblioteka, ypač kaimiškoje vietovėje, yra svarbus žmogui kultūros židinys.

Molėtuose veikia neformalus knygų klubas, įregistruota Molėtų rajono literatų brolija. Gruodžio 1 d. jos iniciatyva vyks literatūriniai skaitymai su vietos literatais. Dar vienas iš įsimintinesnių renginių – ką tik įvykęs Vytauto Kazėlos knygos (Ukrainos karo tematika) pristatymas, kuriame dalyvavo Lietuvos rašytojų sąjungos narys Donatas Petrošius, Sąjungoje įkūręs paramos Ukrainai fondą. Molėtų r. kaimo filialų bibliotekos darbuotojos prisideda prie paramos ir per renginį D. Petrošiui įteikė daug megztų vilnonių kojinių kariams.

Alytaus r. bibliotekose taip pat labai populiarūs renginiai, kuriuose dalyvauja vietos literatai. Deja, TOP 20 ar kitų populiariausių lietuviškų knygų autoriai ne taip dažnai užsuka į regionus. A. Vyšniauskas prisiminė tik Andriaus Tapino viešnagę prieš ketverius metus.

Žmonės skaito įvairias knygas: istorinius romanus, detektyvus, meilės istorijas ir kt. Bibliotekų darbuotojai stengiasi užsakyti šiuolaikiškas, populiariausiųjų viršūnėse esančias knygas.

A. Vyšniausko žodžiais, Kultūros ministerija tam kasmet skiria apie 30 tūkst. eurų. Knygoms kasmet brangstant, jų įsigyjama mažiau.

Nijolė Stančikienė pamini ir Kultūros ministerijos ilgalaikį projektą – tarpbibliotekinio abonemento paslaugą – kai visiškai nemokamai knygą viena biblioteka gali pasiskolinti iš kitos Lietuvos bibliotekos.

Štai Molėtai šiuo metu parsisiuntė iš Panevėžio G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekos vieną leidinį. Taip bibliotekos bendradarbiauja viena su kita – skaitytojui ieškant, skolina dokumentus viena kitai.

Abu bibliotekų vadovai, susidurdami su panašiais, kai kur skirtingais iššūkiais, pabrėžia popierinės knygos ar leidinio skaitymo malonumą.

„Skaitymas – populiarus. Mes neturime dėl ko liūdėti. Per karantiną labai suaktyvėjęs knygų skaitymas, man atrodo, įtraukė tuos, kurie neskaitė. Kai kurie liko ir toliau skaito“, – sako Molėtų viešosios bibliotekos direktorė N. Stančikienė.