Kaunas. Dirbti žemės ūkyje pavojinga dėl mechanizmų, cheminių medžiagų, per gyvulius ar paukščius plintančių ligų, tad žmonės čia turi būti itin atidūs, atsakingi ir laikytis saugumo taisyklių. 

„Kai įvyksta nelaimė ūkyje, aplinkiniai ūkininkai ir darbuotojai tampa budresni, pasitikrina darbo saugos reikalavimus, apžiūri mašinas, mechanizmus, atidžiau įvertina patalpas ir kalbasi su darbuotojais, o šie tampa atsakingesni, – sako Kauno r. ūkininkė. – Tačiau po kurio laiko visi vėl atsipalaiduoja.“

Ypač ilgai dirbantys ūkio darbuotojai pernelyg pasitiki savimi ir kartais dėl to ar dėl skubėjimo rizikuoja, pavyzdžiui, tvarkydami padargą laukuose neuždeda apsaugų, kėliklių ar kt., nors jie yra. Kartais padargas, prietaisas krinta, prispaudžia.

• Svarbus darbuotojų požiūris
• Darbdavys privalo užtikrinti saugias darbo sąlygas
• Ūkyje dirbantys šeimos nariai privalo laikytis tų pačių darbo saugos taisyklių
• Pernai darbe žuvo 18 žmonių, 106 buvo sunkiai sužeisti

Darbuotojas turi rūpintis savimi

„Gerokai ankstesniais laikais pasitaikydavo, kad darbuotojai nemūvėjo pirštinių dirbdami su chemikalais. Dabar purkštuvai kitokie, šiuolaikiškesni, tad ir nudegimų cheminėmis medžiagomis beveik nepasitaiko, nors darbuotojus, atliekančius tręšimo ir augalų apsaugos darbus, vis tenka paraginti užsidėti kaukes, akinius, juk mes aprūpiname viskuo“, – sako pašnekovė.

Kasmetine ūkio sauga ir darbuotojų instruktavimu (taip pat ir dokumentų parengimu) užsiima samdyta įmonė. Pati moteris juokiasi, kad prieš kelerius metus atlikdama darbo saugos testą, kuris buvo itin kruopščiai ir smulkmeniškai parengtas, padarė keletą klaidų, tad teko paskaityti ir išklausyti papildomą instruktažą.

Jos nuomone, didesniuose ūkiuose, kur dirba daugiau žmonių, darbo sauga rūpinamasi stipriau, be to, žinant kaimo bėdą, juose įrengti ir alkotesteriai, kuriais turi pasitikrinti ir ateidami, ir išeidami darbuotojai. Mažesniuose ūkiuose kartais į daug ką numojama ranka.

Žinoma, gali būti puikiai surašytos taisyklės ir pravestas mokymas, bet jei darbuotojas į viską žiūri atsainiai, stokoja sąmoningumo, joks darbdavys jo neapsaugos, juk nestovės šalia.

Viskas prasideda nuo mokymų ir instruktavimo 

Apie 70 proc. sunkių sužalojimų darbe įvyksta dėl pačių darbuotojų neatsargaus elgesio.

Kasmet balandžio 28 d. minima Darbuotojų saugos ir sveikatos diena. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad darbdavio pareiga užtikrinti, kad darbuotojas ilgai liktų sveikas ir darbingas.

Analizuodama nelaimingų atsitikimų darbe priežastis, VDI nurodo, kad pagrindiniai lemiami veiksniai: netinkamas darbų organizavimas, nepakankama darbuotojų saugos ir sveikatos darbe vidinė kontrolė, neatliktas profesinės rizikos vertinimas arba jis atliktas netinkamai ir darbuotojams privalomų taisyklių nesilaikymas. Daugiausia nelaimių įvyksta dėl kritimų iš aukščio.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos darbų saugos specialistė Audrone Kirijenkienė irgi primena darbdavio prievolę užtikrinti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbuotojų darbo sąlygas neatsižvelgiant į veiklos rūšį.

„Vadinasi, darbdaviai gauna tam tikrus įsipareigojimus – visi darbuotojai turi būti išmokyti, instruktuoti ir pasitikrinę sveikatą. O mokymai ir instruktavimas priklauso nuo darbdavių parengtos Mokymų ir instruktavimo tvarkos“, – sako A. Kirijenkienė.

Svarbiausi reikalavimai:

• parengta tvarka (dokumentai), pagal kurią reikėtų instruktuoti darbuotojus;
• turimos įrenginių (net ir smulkiausių) gamyklinės instrukcijos, su kuriomis būtina supažindinti darbuotojus;
• gamyklinės instrukcijos turi būti išverstos į lietuvių kalbą;
• parengtos instrukcijos pagal darbo pobūdį, vietą ir pareigybes.

„Viena iš klaidų, kai darbuotojai laiku nepasitikrina sveikatos. Su gyvuliais, paukščiais ir su įvairiais rizikos veiksniais susiduriantys žmonės turi tikrinti sveikatą kasmet, nes tai susiję su įvairiomis užkrečiamomis ligomis. Visi kiti – kas dvejus metus, nebent gydytojas nurodo anksčiau. Už tai atsakingas darbdavys“, – pabrėžia saugos specialistė.

Labai svarbi ir priešgaisrinė sauga. Kai technika ruošiama darbui, į tai taip pat svarbu atkreipti dėmesį: sudėti būtinus gesintuvus pagal reikalavimus, pirmos pagalbos vaistinėles ir kt.

Dažniausi darbo saugos pažeidimai: neapsaugotos sukamosios mechanizmų dalys, kas ir sukelia daugiausia nelaimingų atsitikimų, net ir mirtinų. Taip pat vis dar pasitaikantis darbuotojų neblaivumas.

„Darbdavys neturi prileisti prie darbo neblaivaus darbuotojų, bet iš paskos neprivaikščiosi, juk kartais į darbą ateina blaivus, o kažkuriuo metu išgeria alkoholio. Darbdavys tokiu atveju turi nušalinti tokį darbuotoją nuo darbo“, – komenuoja A. Kirijenkienė.

Dar ūkininkams gali būti aktuali privaloma parengti eismo tvarka ūkyje, krovinių iškrovimo tvarka. Jose nurodomi greičio ribojimai, vairuotojui reikalaujama apsidairyti, signalizuoti (arba pačioje technikoje įrengti specialieji signalai, kurie rodo, kad technika juda), saugus įvažiavimas, išvažiavimas.

Jeigu įdarbinti šeimos nariai ūkyje – jiems galioja visos tos pačios taisyklės.

***

VDI duomenimis, per 2023 m. Lietuvoje darbe žuvo 18 žmonių, 106 sunkiai sužeisti. Tarp sunkiai nukentėjusių nustatyti 2, tarp žuvusiųjų – 4 neblaivūs darbuotojai. 

Žuvo 9 darbuotojai ir net 34 patyrė sunkias traumas nukritę iš aukščio, 4 darbuotojai žuvo ir 7 darbuotojai buvo sunkiai traumuoti krintančių daiktų, 1 darbuotojas žuvo užgriuvus žemės sluoksniui, 1 darbuotoją subadė bulius, 8 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe įvyko darbuotojams paslydus ir nugriuvus.

Per šiuos metus iki balandžio 22 d. užregistruoti 27 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe ir 7 mirtini atvejai. Iš jų žemės ūkyje – 1 sunkus atvejis.

Darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimas užtraukia baudą darbuotojui ar savarankiškai dirbančiam asmeniui nuo 30 iki 90 eurų.

Nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimas užtraukia baudą darbdaviams ar juridinių asmenų vadovams nuo 300 iki 1 450 eurų ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo 140 iki 740 eurų.