Vilnius / Kauno r.  Kaip paskatinti jaunimą rinktis agronomiją, veterinariją, mechanikos inžineriją, informacines technologijas ir kitas žemės ūkiui svarbias profesijas?

Šią problemą sprendžia „FoodEducators“ edukacinė programa (Vilniaus kolegija yra šios programos nacionalinis centras). Pasak „FoodEducators“ centro Lietuvoje koordinatoriaus Ričardo Rimkaus, maisto poreikis didėja, o jaunų žmonių, planuojančių karjerą šiame sektoriuje, vis dar trūksta. Vis daugiau reikia duomenų analitikų, tvarumo specialistų, klimato kaitos ekspertų, ekonomistų, dronų valdytojų.

Agroverslas – ne vien laukai ir traktoriai

„FoodEducators“ centras su agroverslo partneriais organizuoja renginius, kurie paskatintų jaunimą domėtis agroverslu, sveika gyvensena ir atsakingu maisto vartojimu, atskleistų sektoriaus įvairovę ir pristatytų karjeros galimybes. Vienas iš tokių renginių įvyko „Agrokoncerno grupės“ būstinėje, kur susirinko apie 200 moksleivių ir mokytojų iš visos Lietuvos.

„Bendros su partneriais iniciatyvos padeda parodyti, kad agroverslas – tai ne vien traktoriai ir laukai, bet ir mokslas, technologijos, žmonės bei kūryba. Šiandien jaunimas turi daugybę pasirinkimų, todėl tokie susitikimai ne tik suteikia žinių, bet ir praverčia renkantis tolimesnį kelią“, – sako R. Rimkus.

Vilniaus kolegijos studentų reikalų ir „FoodEducators“ centro Lietuvoje koordinatorius Ričardas Rimkus

Būdas pasimatuoti profesiją

„Agrokoncerno grupės“ administracijos ir personalo direktorė Rasa Šakauskienė pastebi, kad naujoji karta yra perėmusi stereotipus apie žemės ūkį iš savo tėvų, senelių ar visuomenės, todėl siekiant pakeisti požiūrį ypač svarbi edukacija.

„Matydami pavyzdžius, bendraudami su šių sričių profesionalais jie gali daugiau sužinoti apie profesijas, įsivertinti savo galimybes ir įsivaizduoti realų karjeros kelią“, – sako R. Šakauskienė.

„Agrokoncerno“ komercijos vadovas Arnas Radzevičius

Įmonės „Agrokoncernas“ komercijos vadovas Arnas Radzevičius prisiminė savo karjeros kelią, kai dirbti pradėjo dar studijuodamas. Vasaros praktikos jam atnešė ne tik žinių, bet ir ryšių, supratimo apie tai, ką norėtų veikti toliau.  Savo kalboje jis motyvavo jaunuolius gilinti žinias srityse, kurios jiems įdomios ir turėti drąsius tikslus, nes tik taip vyksta pokyčiai.

Ūkininkė ragina nenumoti ranka į gamtos mokslus

Moksleiviai susidomėję klausėsi Prienų rajono ūkininkės Rasos Rasimaitės-Imhof. 35 metų dviejų vaikų mama papasakojo apie savo karjeros žemės ūkyje kelią ir išmoktas pamokas.

„Kai baigiau mokyklą, norėjau stoti į Žemės ūkio akademiją, tačiau lietuvių kalbos mokytoja pasakė, kad lietuvių kalbą šimtuku išlaikiusiai merginai ne vieta „žemkėje“. Įstojau studijuoti vokiečių kalbą Vilniaus universitete. Dirbau vertėja, bet mane traukė ūkis“, – pasakojo ji.

Galiausiai R. Rasimaitė-Imhof pradėjo ūkininkauti kartu su tėčiu. Jų ūkis – vienas didžiausių Prienų rajone, Rasos šeima yra sukūrusi dešimt darbo vietų.

Prienų rajono ūkininkė Rasa Rasimaitė-Imhof

Ūkininkė sako, kad nors jos ūkininkavimo kelias nebuvo tiesus, visos įgytos žinios pravertė. Pavyzdžiui, vokiečių kalba praverčia perkant gyvulius, gilinantis į produktų, technikos aprašymus, nes Vokietija yra labai pažengusi šioje srityje.

Pašnekovė atkreipė jaunimo dėmesį, kad mokykloje nenumotų ranka į disciplinas, kurių, atrodo, kad niekada neprireiks. Ji pati dabar gailisi, kad nepakankamai dėmesio skyrė biologijai, chemijai, matematikai.

„Aš sakiau, kad man šių mokslų nereikės, o dabar esu tas žmogus, kuris ūkyje skaičiuoja tręšimo, purškimo normas, turi išmanyti apie agrocheminius produktus, augalus. Šiandien viskas praverčia: nuo dokumentų ir komunikacijos iki sprendimų dėl gyvulių šėrimo, augalų priežiūros ir investicijų skaičiavimo“, – patirtimi dalijosi R. Rasimaitė-Imhof.

Paklausus ar yra moksleivių, kurie svajoja tapti nuomonės formuotojais ir pakilus kelioms rankoms, ūkininkė prisipažino, kad turint mėgstamą veiklą viskas yra suderinama. Ji pati dalijasi savo kasdienybe socialiniuose tinkluose ir turi nemažą sekėjų ratą.

Gyva patirtis keičia požiūrį

Renginys neapsiribojo pranešimais. „Birštono mineraliniai vandenys“ direktorė Aistė Miliūtė papasakojo apie vandens somelje profesiją, buvo surengta vandens degustacija.

Biomedicinos mokslų daktarė Sandrija Čapklauskienė pranešime „Paslėpti cukrūs gėrimuose ir kodėl vanduo svarbus“ aptarė cukraus spąstus kasdieniuose produktuose ir pabrėžė sąmoningumo svarbą renkantis maistą.

„Mokytojų ir mokinių reakcija – geriausias įrodymas, kad reikia kalbėti apie maistą ir sveikatą neformaliai, per patirtį, degustacijas, gyvus pokalbius“, – pastebėjo S. Čapkauskienė.