Kaunas. Lietuvoje netrūksta aukojančių ir pagalbos ranką stokojantiems tiesiančių ūkininkų. Tiesa, dauguma apie gerus savo darbus kukliai nutyli ir viešintis nenori. Vis tik keletą jų pakalbinti pavyko.

„Malonu ir gera padėti. Taip darau ne dėl to, kad mane pagirtų, o iš idėjos, jog žmonėms ir miesteliui (Pociūnėliams – red. past.) būtų geriau. Juk aš čia gimiau ir augau. Jeigu vietiniai nepadės, tai kas tada padės?“ – svarstė portalo manoūkis.lt kalbintas Radviliškio rajono ūkininkas Arūnas Čižauskas.

Aktyviai remia bendruomenės veiklą

A. Čižauskas – aktyvus Pociūnėlių miestelio bendruomenės narys: veda sporto renginius ir varžybas, remia įvairias šventes, prieš jas nevengia net suolų nešioti, kad žmonės turėtų kur atsisėsti.

Žiemą, kai prisninga, pagal galimybę nuvalo kelius, pririekus apipjauna pakeles – viskas tam, kad miestelis atrodytų gražiau. Ūkininkas taip pat ne vienus metus prižiūrėjo prie paplūdimo esančias užtvankas, kad žmonėms ten būtų patogiau ir maloniau leisti laiką.

„Tokiais darbais visada stengiuosi prisidėti“, – sakė A. Čižauskas, padėkų dažnai sulaukiantis iš seniūnės.

Pociūnėliuose jau ne vienus metus organizuojamas tradicinis respublikinis šaškių turnyras, skirtas Vasario 16-ajai, kurio pagrindinis organizatorius ir yra A. Čižauskas. Mat jis kartu yra ir Skėmių seniūnijos sporto metodininkas.

„Jau populiarėja, bet kai pradėjau organizuoti, tuo metu tokio masyvaus ir stipraus renginio Lietuvoje nebuvo. Dabar dar labiau išpopuliarėjo, kai kiti miestai pradėjo nukonkuruoti. Vilnius, Kaunas organizavo kažką panašaus, bet visi vis tiek važiavo į Pociūnėlius“, – džiaugėsi ūkininkas.

Anot jo, kasmet į šį turnyrą susirenka apie 100 šaškininkų (kartais ir daugiau) iš visos Lietuvos.

Ar tokia veikla teikia vidinio džiaugsmo, moralinį pasitenkinimą? „Be abejo, kad suteikia. Geriau, kai ką nors gero darai nei blogo. Ir pačiam, ir kitiems malonu“, – kalbėjo A. Čižauskas.

Globoja ukrainiečių vaiką

O štai Kelmės r. ūkininkas Arūnas Baltrušaitis portalui manoūkis.lt papasakojo, kad globoja septyniolikmetį ukrainietį, kuris dabar pas jį ir gyvena.

Pasak A. Baltrušaičio, vaiko šeima pirmomis karo dienomis atvyko į Lietuvą, pas jį apsistojo ir šiek tiek dirbo. Paskui visi grįžo į gimtąją Ukrainą. Vis tik vėliau ta pati ukrainiečių šeima paprašė Artūro priglausti ir globoti jų vaiką. Šis, žinoma, sutiko.

„Jeigu organizuojamos kokios nors akcijos ukrainiečiams paremti, visada prisidedame“, – pridūrė A. Baltrušaitis.

Jo dukra – visuomeninės organizacijos „Maltiečiai“ narė, tad kartu su žmona Diana padeda ir šiai organizacijai. „Prisidedu prie sriubos virimo. Reikia padėti, gaila žmonių. Bet labai to nesureikšminu, didelių darbų nenuveikiau“, – kukliai tarstelėjo ūkininkas.

Be to, A. Baltrušaitis kartu su žmona už materialinę paramą 2019 m. Kelmės rajone nominuoti Metų filantropais.

Pernai ūkininkai paaukojo rekordiškai daug daržovių

Kaip portalui manoūkis.lt sakė „Maisto banko“ komunikacijos vadovė ​Miglė Petronytė, 2023 m. iš ūkininkų gauta rekordiškai daug daržovių – daugiau nei 1 080 tonų.

Anot jos, tai lėmė keli veiksniai. Pirma, ūkininkai tampa sąmoningesni ir vis dažniau pagalvoja apie galimybę gerą maistą perduoti žmonėms. Taip pat pamažu vis daugiau ūkininkų įsitikina, kad aukoti labdarai papildomai nieko nekainuoja.

„Iš kitos pusės, „Maisto bankas“ sustiprino savo galimybes – praėjusieji metai buvo vieni pirmųjų, kai mūsų savanoriai patys nurinko daugybę laukų. Lankėme ūkininkus, kad iš arti pamatytume jų kasdienybę, suprastume, kokio maisto ir kodėl lieka.

Vykome maisto pasiimti ar net atsirinkti tiesiai į ūkininkų sandėlius, turėjome galimybę išsinuomoti tam tinkamą transportą, perpakuoti maistą reikiamais kiekiais.

Taip pat jaučiame, kad su kai kuriais ūkininkais užmezgėme šiltą ir jau ne vienus metus trunkančią partnerystę“, – kas lemia didėjančius ūkininkų aukojimo kiekius, svarstė M. Petronytė.

Per metus iš ūkininkų daugiausia sulaukiama morkų, burokų ir svogūnų. Aukojami daržovių kiekiai labai skirtingi. Vieni gali skirti kelis bulvių maišus, tačiau buvo ne vienas atvejis, kai padovanojo ir kelias dešimtis, kai kurie net ir 100 t maisto.

„Didžiausią dalį paramos parsivežame iš Kėdainių, taip pat Panevėžio, Šiaulių, Kauno, Šakių rajonų. Bendradarbiaujame su keliomis dešimtimis ūkininkų“, – kurių rajonų žemdirbiai aukoja aktyviausiai, pasidalijo „Maisto banko“ atstovė.  

Anot jos, dauguma žemdirbių „Maisto bankui“ aukojo ne kartą. Mat tokia partnerystė jiems leidžia padaryti gerą darbą ir pasidalyti maistu su stokojančiais, ypač kai užauga netinkamo dydžio ar formos daržovių.

M. Petronytės  teigimu, daug metų ištikimai savo produkcijos aukoja ūkininkai Rimas Žebrauskas, Saulius Račkauskas, Saulius Dambrauskas, Tautvydas Šimėnas, Linas Šateika, Justinas Zokaitis, Aida ir Valdas Juškai bei kiti.

Vieno iš jų – S. Dambrausko – portalas manoūkis.lt paklausė, kodėl teikia labdarą. Šis kukliai nusijuokė: „Nes reikia pasidalyti. Džiugu, kai gali padėti vargingiau gyvenantiems žmonėms.“

Ūkininkas aukoja svogūnus ir bulves jau apie dešimtmetį, gal ir ilgiau. Anot jo, visada būna produkcijos, kuri prekybos centrams netinka, bet valgyti būna gera.

„Tokią produkciją galėtume kompostuoti ir paversti trąšomis – tai padaryti realu, bet tiesiog gaila kompostuoti maistą, kuris žmonėms gali teikti naudos“, – tikino ūkininkas.

Didžiausias S. Dambrausko paaukotas daržovių kiekis – sunkvežimis, kuriame tilpo apie 24 t produkcijos.

Tiesa, S. Dambrauskas padeda ne tik „Maisto bankui“, bet ir Neįgaliųjų draugijai, Kėdainių bendruomenės socialiniam centrui, „Carito“ valgyklai Kaune. „Kas prašo, tiems pagal galimybes stengiuosi padėti“, – kalbėjo jis.