Kaunas. Kūrybingos, verslios, bendradarbiaujančios ir inovatyvios bendruomenės, šeimos ar gyventojų grupės kuria teminius kaimus.

Teminiai kaimai pritraukia turistų, stiprina kaimiškų vietovių bendruomenių ryšį, leidžia papildomai uždirbti, padeda išsaugoti kaimo tradicijas ir gyvybingumą. Taip pat mažiems kaimeliams suteikia galimybę išlikti, tapti žinomiems, pelnyti lankytojų simpatijas.

Kurti teminį kaimą pradedama nuo bendruomenės sutarimo ir bendros vizijos, o jo sėkmę lemia aktyvus visų narių įsitraukimas ir nuoseklus darbas.

Kai kaimiškos vietovės bendruomenė ar šeima nusprendžia eiti šiuo netradiciniu keliu, atsiranda netikėtų sėkmės istorijų

Kelios Lietuvos kaimiškų vietovių bendruomenės ir šeimos jau įrodė – kai aktyvūs vietos gyventojai susitelkia ir sugalvoja unikalią idėją, net maža gyvenvietė ar sodyba gali tapti populiariu lankytojų traukos centru.

Nuo pelėdų iki lieptų

Pelėdnagių kaimo bendruomenės pirmininkė Virginija Vilkelienė prisimena Kėdainių rajone įkurto teminio Pelėdų kaimo pradžią: „Iš pradžių žmonės kraipė galvas, klausė, ką čia sugalvojome, o dabar patys stebisi, kiek pas mus lankytojų atvyksta.“ Čia galima išvysti daug pelėdų skulptūrų, vedamos edukacijos apie jas, vaišinama pelėdų kiaušiniais.

O štai Zarasų rajono Lieptų kaimas Antalieptėje – tikras tiltų ir lieptų kraštas. Čia rengiami žygiai Šavašos pažintiniu taku, teatralizuotos edukacinės programos apie pagonybę, degustacijos. 

Cijonuose šeima savo sodyboje įkūrė teminį Paukščių kaimą, kuriame galima pamatyti gausybę įvairių paukščių, rengiamos edukacijos, vaišinama ant laužo kepama kiaušiniene.

Zarasų r. veikia ir teminis Senolių kaimas. Čia galima pasijusti tarsi atvykus pas savo močiutę ar promočiutę: pasitinkama su meile, vaišinama senoviškais valgiais, atliekamos liaudies dainos, pristatomi senovės amatai, kuriuos siūloma ir išbandyti. „Mūsų kaime nieko nebuvo. Turėjome tik senjorų, tad taip ir kilo mintis įkurti Senolių kaimą“, – kodėl pasirinko tokią idėją, pasakoja šio kaimo įkūrėja Genovaitė Sarokina.

Tiesa, nors iš pradžių teminius kaimus kurti skatina vietinių entuziazmas, tačiau ilgainiui tai tampa ir ekonomine veikla. Mat jie atveria įvairių galimybių: vyresni žmonės, anksčiau mezgę ar audę tik savo reikmėms, dabar parduoda savo dirbinius, buvę ar esami ūkininkai rengia edukacijas, o pensininkai randa naujų veiklų – vieni sūrius gamina ar medų suka, kiti veda ekskursijas ar dalijasi senųjų amatų paslaptimis. Viena aktyviausių Senolių kaimo narių, ilgametė giedotoja ne tik organizuoja edukacijas, bet ir ruošia tradicinius patiekalus – jos pavyzdys įkvepia ir kitus bendruomenės narius.

Papildomos pajamos – kaimo gerovei

Teminio Lieptų kaimo įkūrėjai sako, kad jie dirba ne dėl materialinės gerovės, bet iš entuziazmo. Ir iš tiesų – tokia veikla retai tampa pagrindiniu pajamų šaltiniu. Dažniausiai tai yra hobis ir papildomas uždarbis prie pensijos, algos ar ūkio pajamų.

Vis dėlto tokios pajamos tampa svarbiu postūmiu kaimiškos vietovės gerovei kurti. Iš lankytojų gautų lėšų tvarkomos viešosios erdvės: įvedama elektra į kapines, remontuojami takai, įrengiamos bendruomenės virtuvės, atnaujinamos vaikų žaidimų aikštelės. Be to, net ir nedidelės papildomos pajamos kaimo gyventojams tampa paskata neapleisti tradicinių amatų, gaminti vietos produktus, organizuoti šventes.

Visą straipsnį apie teminius kaimus skaitykite žurnale „Mano ūkis“.