Vilkaviškio r. Jūratės Rutkauskienės ekologiniame ūkyje auginama ir perdirbama daugiau kaip 100 vaistinių ir prieskoninių augalų rūšių.

Ūkininkė gamina pavienių augalų ir jų mišinių arbatas, prieskoninių žolelių mišinius. Gaminiams 2015 m. suteiktas Tautinio paveldo sertifikatas.

Gruodžio 15-oji – Tarptautinė arbatos diena. Šia proga vaistažolininkė pabrėžia, kad net gerdami arbatą žiūrėtume, kur krypsta mūsų dėmesys. Ar sugebame sunkius dalykus priimti ramiai ir koncentruotis į gėrį?

Genai iš giminės moterų

Karpiejų kaime, Vilkaviškio r. gyvenanti J. Rutkauskienė pasakoja, kad kelios kartos jos giminės moterų užsiiminėjo žolininkyste. Promočiutė buvo garsi žolininkė ir pribuvėja Kaišiadorių krašte. Močiutė taip pat darė moterims gydomąsias žolių vonias, vaistažoles mėgo ir gerai pažino. J. Rutkauskienei jau neteko jų matyti, tačiau genus greičiausiai paveldėjo.

Kai pradėjo veiklą su vaistažolėmis, dar buvo gyva vyro teta. Ji žinojo daugybę žolių ir įvairių receptų. Net būdama 90 metų buvo šviesaus proto ir puoselėjo sveikatą įvairiomis liaudiškomis priemonėmis. Taigi, žinios ėjo ir iš kartos į kartą, nors pašnekovė teigia, kad tikrai prireikė seminarų, mokymų, knygų, studijų.

„Vaikystėje mama mane gydė liepžiedžių, aviečių stiebelių arbata. Gimus sūnui ir man norėjosi ko nors natūralesnio, jei užklupdavo kokia liga. Po truputį su vyru kaupėme informaciją. Dar daugiau motyvacijos teikė noras gyventi sodyboje. Gyvendami Vilkaviškyje nuosavame name jautėme, kad norime sodybos. Kai ją įsigijome, pradėjome galvoti, ką galime naudingo nuveikti“, – pasakoja Jūratė.

Taip susiklostė, kad sūnus baigė studijas ir tapo profesionaliu farmacininku, kuris pripažįsta liaudies mediciną ir alternatyvius gydymo metodus. Mama keičiasi su sūnumi žiniomis, pataria vienas kitam. Sūnus sunegalavęs gydosi ir žolelėmis. Juk užaugo su vaistažolėmis.

Augalų įvairovė ir klientams pageidaujant

Ekologinis Jūratės Rutkauskienės ūkis gyvuoja jau 19 metų. Sukaupta didelė patirtis. Be vaistažolių, dar augina kviečius, rugius, šiek tiek kitų kultūrų, grūdus veža į malūną miltams sumalti. Vis dėlto vaistažolės užima didžiausią plotą – apie 80 arų. Augina daugiau nei 100 rūšių įvairių vaistinių ir prieskoninių augalų.

Išdžiovintos vaistažolės iš pradžių laikomos stiklinėje taroje, vėliau – supakuojamos

„Auginame nedidelius kiekius, bet daug rūšių, nes arbatų mišinius ir receptūras kuriame esant tam tikrai negaliai, būsenai, ar susirgus. Turime arbatos mišinį, kurį sudaro apie 20 komponentų. Tad mums reikia augalų įvairovės. Kita vertus, žmogus nori rasti vienoje vietoje didesnį asortimentą, tai patys klientai pasisako, ko norėtų, o tada mes ieškome sėklų, sėjame ir pradedame auginti. Taip asortimentas ir užaugo.

Kiekvienais metais vis ką nors naujo sužinome. Šiemet susidomėjome arnikomis. Tai Lietuvoje populiarūs augalai, bet augina mažai kas, nes brangūs (natūraliai augančios kalninės arnikos įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą – red. past.).

Vertingi žiedai. Kad surinktume 50 g džiovintų mažų žiedelių, reikia daug augalų, todėl ir brangu. Bet jau žinau, kad reikia ieškoti sėklų. O mūsų ekologiniam ūkiui jos turi būti arba ekologiškos, arba sertifikuotos“, – pasakoja J. Rutkauskienė.

Beveik visi žolynai, iš kurių daroma Rutkauskų šeimos produkcija, užauginti jų ūkyje, laukinių augalų šeima renka labai mažai.

Jūratė ir Rimas Rutkauskai rengia savo užaugintų vaistažolių arbatų pristatymus

Ūkyje yra ir šiltųjų kraštų augalų, jie puikiai prisitaiko. Pavyzdžiui, juozažolės, šalavijai atkeliavo iš Viduržemio jūros regiono, ežiuolės – iš Amerikos.

Taip pat puikiai Lietuvoje auga saldymedžiai ir daugybė kitų augalų, kuriuos atrado pietiečiai. Tiesa, žolininkei dukart visiškai iššalo melisos. Kodėl, sunku pasakyti.

Iš retesnių auginamų vaistažolių J. Rutkauskienė pamini plikuosius skleistenius, raukšlėtalapius svaidenius ir didžiąsias alfredijas, kurios tinkamos galvos kraujotakai gerinti.

Raukšlėtalapio erškėčio žiedlapiai

Dar auginamos vaistinės medetkos, paprastosios jonažolės, rausvažiedės ežiuolės, vaistiniai šalavijai, pipirinės mėtos, paprastosios sukatžolės, pelynai, paprastieji raudonėliai, vaistiniai ir keturbriauniai čiobreliai, tikrosios levandos, vaistinės melisos, didieji debesylai, vaistiniai valerijonai, vaistinės gelsvės, vaistinės svilarožės, siauralapiai gauromečiai, trispalvės našlaitės, varnalėšos ir daugelis kitų.

Vaistažolės – sveikatai išlaikyti

Paklausta, kaip gydytis užklupus ligai, J. Rutkauskienė griežta – gydyti turi gydytojai, sveikatinti gali žolininkai.

„Visada sakau, kad į žolininkus reikia kreiptis, norint sveikatą gerinti ir ją palaikyti. Tai esminis dalykas. O jeigu yra ūmi situacija, niekada nemėgstu žaisti, padės ar ne. Negalima piktnaudžiauti. Mano pozicija labai griežta. Jei nori padėti žmogui, turi prisiimti atsakomybę už tai, kaip viskas vystysis“, – atvira vaistažolių augintoja.

Anot jos, reikia nuodugniai išsiaiškinti, kuris augalas ar mišinys būtent tau konkrečiu atveju reikalingas ir naudingas – vieno visiems tinkančio recepto nėra. Ir dar užsiplikyti arbatą, ją ramiai išgerti reikia ir laiko, ir vidinio nusiteikimo.

Gydomaisiais tikslais užplikytas vaistažoles reikia palaikyti bent pusvalandį ir gerti bent tris savaites, kad pasijustų poveikis.

Paklausta, su kokiais negalavimais dažniausiai susiduria jos klientai, J. Rutkauskienė vardija, kad šiais laikais tarsi epidemija yra diabetas, kuriuo serga vis jaunesni, taip pat prostatos sutrikimai. Dažnos problemos: aukštas kraujospūdis, jautrumas, nervinė įtampa.

„Visos ligos prasideda nuo nervų. Žmogus, gyvendamas strese, baimėje, liūdesyje tiesiog niekada negalės būti sveikas. Psichosomatinė žmogaus būklė, manau, yra pirmoje vietoje, į ką reikėtų atkreipti dėmesį. Todėl, ieškodama būdų, kaip padėti žmonėms, prie savo žolynų tapau visateise neurografikos instruktore, kai piešiant dirbama su savo pasąmone. Puikus mokslinis terapinis metodas. Kiekvienas turi ieškoti, kaip pasiekti tą stabilią būseną“, – teigia vaistažolių augintoja.

Beje, Žemės ūkio ministerijos ir VšĮ „Tatulos programa“ konkurse „Geriausias ekologinės gamybos ūkis“ J. Rutkauskienė šiemet apdovanota už ilgametį ekologinės vaistažolininkystės ūkio vystymą ir visuomenės edukaciją.

Gautas tautinio paveldo sertifikatas

Etnokultūra visą laiką Jūratei buvo artima, kaip ir žolininkystė, ekologija, nes tai pagarba mūsų tradicijoms, liaudies medicinai, tai – kas atėjo iš mūsų šaknų.

„Norint gauti Tautinio paveldo sertifikatą, vienas iš pagrindinių reikalavimų, kad daugiau nei 50 proc. viso darbo būtų atliekama rankomis. Tam, kad kuo labiau išlaikytume paprastumą ir autentiškumą. Užtai mes link to ir ėjome. Etnokultūra ir papročiai man labai patiko“, – dalijasi J. Rutkauskienė.

Žolininkė pataria daug dėmesio skirti savo vidinei būsenai, ieškoti, kas džiugina, rasti mėgstamą užsiėmimą.

Arbatą šaltuoju metų laiku galima užsiplikyti iš kiaulpienių, gauromečių, varnalėšų. Tikras vitaminų šaltinis – padžiovintų ir susmulkintų erškėčių uogų su sėklomis arbata.

Jurij Grigorovic nuor.