„Mano ūkio“ redakcija 2024-ųjų Metų žmogumi išrinko Igną Hofmaną, Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininką, Radviliškio krašto ūkininkų sąjungos vadovą. Šį vardą jis pelnė už atstovavimą Lietuvos ūkininkams, jų interesų gynimą ir gilų atsakomybės suvokimą.

Metų žmogaus ir įvykio rinkimai buvo trijų pakopų. Parengtą kandidatų ir įvykių sąrašą pateikėme portalo manoūkis.lt lankytojams ir žurnalo skaitytojams, atskirai apklausėme ekspertus (apie 50 agroverslo įmonių, mokslo įstaigų vadovų), taip pat – redakcijos darbuotojus. Apklausa vyko platformoje manoapklausa.lt. Jos dalyviai galėjo siūlyti ir savo kandidatus. Visos grupės pirmenybę atidavė Ignui Hofmanui.

Susipažinkite su Metų žmogumi iš arčiau. Kas paskatino jį imtis lyderystės? Kas suteikia motyvacijos? Ką patyrė Ukrainos pafrontėje? Ką veikia laisvalaikiu? Apie tai kalbėjomės su Ignu apsilankę jo ūkyje.

Ūkininkauti įkvėpė tėtis

Ignas su ūkiu susidraugavo dar vaikystėje. Jo tėvai Lionė ir a. a. Jonas Hofmanai, mokytoja ir agronomas, pradėjo ūkininkauti 1993-iaisiais, kai sūnui buvo devyneri. Jis ne tik matė, kaip ūkis plėtėsi ir keitėsi, bet ir pats noriai atlikdavo įvairius darbus, ypač domino technika. „Grįžus iš mokyklos būdavo pramoga važiuoti į laukus. Jeigu dar traktorių leisdavo pavairuoti, laimingas visą dieną būdavau“, – prisimena Ignas. Iš pradžių tėvai, be augalininkystės, laikė ir pieninių karvių, keletą gyvulių augino mėsai, vėliau visiškai perėjo į augalininkystę. Nors ūkis prasidėjo nuo runkelių, kopūstų, kmynų, netgi hibridinių agurkų auginimo sėklai.

Pašnekovas prasitaria, kad vargu ar šiandien ūkininkautų, jeigu ne tėtis. 2009 m., būdamas 25-erių, Ignas įregistravo savo ūkį. 25 ha – toks iš pradžių jis buvo. Pablogėjus tėvo sveikatai, sūnus į bendrą ūkio veiklą įsitraukdavo vis daugiau, ilgainiui perėmė ir tėčio ūkį. Dabar Igno vardu registruota apie 250 ha. Augina įvairių kultūrų, 2024-aisiais jų buvo net 11: pradedant ankštiniais augalais ir kmynais, kuriuos augina nuo pat ūkio įkūrimo, baigiant populiarumo neprarandančiais kviečiais ir rapsais. Augina ir linų, žolių sėklas, anksčiau – ir kanapių sėklas dauginimui. Taiko bearimes technologijas, tačiau prireikus dalį žemės (10–20 proc.) dirba tradiciniu būdu.

Niekada neketinęs atsisakyti ūkininkavimo, Ignas atskleidžia, kad prieš kelerius metus, kai pradėta šnekėti apie žaliąją transformaciją, susimąstė. „Kai prasidėjo kalbos apie žaliojo kurso įgyvendinimą ir teksiančią naštą žemės ūkiui, kartais apimdavo neviltis. Jau tada dalyvavau savivaldoje, todėl žinojau šiek tiek daugiau, kaip tai paveiks ūkius. Buvo nerimo, kad žalioji pertvarka sukurs sąlygas, kurios ne- leis ūkininkauti pelningai. Tada pagalvojau – jeigu taip, išnuomosiu žemę ir tegul valdininkai, biurokratai, politikai ūkininkauja patys“, – pasakoja Ignas.

Senas pomėgis – kultūrizmas

Studijų laikais svarbią Igno gyvenimo dalį užėmė sportas, kultūrizmui skyrė devynerius metus. Tapo Šiaulių apskrities absoliučiu nugalėtoju ir užėmė ketvirtą vietą Lietuvos taurės čempionate. Atsidurti tarp prizininkų nesiekė, tiesiog mėgavosi procesu. „Studijų laikais tai buvo mano pomėgis. Po paskaitų 4 kartus per savaitę treniruodavausi su svarmenimis ir treniruokliais. Kai pradėjau ūkininkauti savarankiškai, sportui laiko likdavo vis mažiau. Paskutinį kartą varžybose dalyvavau 2010-aisiais“, – atskleidžia ūkininkas.

Tiesa, Šiauliuose Ignas turėjo ir savo sporto klubą „Fithouse“, tačiau po pandemijos, nepavykus pratęsti nuomos sutarties su naujuoju patalpų savininku, šios veiklos atsisakė. Dabar Igno pomėgis – keliauti. Mėgsta tyrinėti skirtingus kraštus, ypač domisi etninių visuomenių gyvenimo ypatumais, stengiasi vis ką nors naujo pamatyti ir pažinti. „Lietuvoje irgi yra ką pamatyti, tačiau kelionės po mūsų šalį kitokios – stengiuosi labiau pažinti jos istoriją. O kitose šalyse norisi aplankyti garsius objektus, kurie palieka įspūdį“, – sako ūkininkas. Be to, tęsdamas tėčio pomėgį, laiko ir keletą bičių avilių savo malonumui.

Visą straipsnį skaitykite čia.