Basf A1 2024 07 01 Basf m1 2024 07 01
Pauzė
Apie orą ne iš oro: kaip rengiamos prognozės
Asociatyvi Pixabay.com nuotr.

Vilnius. Tai ne laiku, ne vietoje, tai ne toks – orai retai kada įtinka. Kaip juos nuspėti? Kaip tai pavyksta meteorologams?

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) pranešime rašoma, kad orų prognozės sudaromos pasitelkiant įvairias technologijas – nuo palydovų, radarų, lazerių iki paprasčiausių termometrų.

Meteorologijos stotys renka duomenis apie atmosferos sąlygas – temperatūrą, vėją, kritulius, matomumą ir debesuotumą. Šie duomenys perduodami meteorologinių tarnybų sinoptikams tolesnei jų analizei.

Bioversija 2024 07 09 m7

Sinoptikai, naudodami matematikos lygtis, įvairius skaitmeninius modelius ir kitus metodus, sudaro orų prognozes. Skirtingi metodai leidžia kritiškai įvertinti įvairias prognozes ir parinkti labiausiai tikėtiną scenarijų, perspėjant visuomenę bei valstybės ir savivaldybių institucijas apie artėjančius orų pokyčius.

LHMT teigimu, jų Tarnyba naudoja du pažangius skaitmeninius modelius – ribotos teritorijos labai aukštos raiškos modelį Harmonie ir globalų mažesnės skiriamosios gebos modelį ECMWF. Šie modeliai, automatiškai atnaujina orų prognozes ir žemėlapius atitinkamai kas 3 ir 6 valandas.

„Skaitmeninių modelių prognozių tikslumas siekia net 85-90 %, tačiau vasarą, kai padažnėja perkūnijų ir audrų formavimasis, šis tikslumas gali būti gerokai mažesnis. Taigi, nors modelių sudaromos prognozės nuolat tobulėja ir tampa vis tikslesnės, tačiau pasitaiko atvejų, kai jos gali neatitikti realybės ir nesutapti su vaizdu už lango“, – teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Toks atvejis buvo ir neįvykusi birželio 19 d. audra, dėl kurios įspėjimą išplatino ne tik LHMT, bet ir gerą reputaciją tarp meteorologų turinti ESTOFEX tarnyba (European Storm Forecast Experiment).

Europos sinoptikai, kurie specializuojasi sudarant pavojingų vasariškų audrų prognozes, Rytų Lietuvai paskelbė patį aukščiausią (trečiąjį) audrų pavojaus lygį. Per 20 metų tai yra vos trečias kartas, kuomet mūsų valstybei buvo suteiktas toks lygis. 

Birželio 19 d.ryte dalis LHMT naudojamų skaitmeninių modelių rodė palankias, kita dalis – ne tokias palankias sąlygas stipriai audrai susiformuoti. Remdamiesi savo patirtimi, LHMT sinoptikai parengė labiausiai tikėtinų ir potencialiai pavojingų orų prognozę, kuri nesutapo su skaitmeninio orų modelio prognoze. 

Galiausiai audra Lietuvą aplenkė, tačiau stipriai kliuvo daliai Latvijos ir Baltarusijos regionų,

Nors šįkart prognozė nepasitvirtino, meteorologai pabrėžia, kad reaguoti į ekstremalaus pavojaus pranešimus būtina, nes perspėjimai rengiami atsakingai ir remiantis kruopščia įvairių duomenų analize. „LHMT tikslas buvo, yra ir bus teikti patikimą informaciją ir kuo tikslesnes prognozes, įspėti apie artėjančius pavojingus orų reiškinius ir užtikrinti visuomenės ir turto saugumą“, – teigia Tarnyba.

Parengta: pagal LHMT inf.
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Kas dar, be uždarbio, skatina ūkininkauti?
Visos apklausos