Paryžius. Didžiąją dalį pasaulio žemės ūkio produkcijos pagamina smulkieji ūkiai, tačiau jie nusileidžia našumu stambiems prekiniams ūkiams. Kaip rasti aukso vidurį, ar įmanoma ir tikslinga Prancūzijoje ir Europoje grįžti prie idiliško ūkininkavimo, svarsto prancūzų laikraštis „Liberation".

Analizuodamas skirtingas gamybos formas, laikraštis vadina stambiuosius kompleksus „1000 karvių ūkiais". Jų pranašumas tas, kad stambūs ūkiai gali pritraukti daug techninių ir žmogiškųjų išteklių. Tačiau stambūs prekiniai ūkiai tampa labai priklausomi nuo tų, kuriems parduoda savo produkciją. Šią sistemą Prancūzijoje gina didžiausias šalyje žemės ūkio darbuotojų profesinis susivienijimas FNSEA (Fédération nationale des syndicats d exploitants agricoles), o Europoje - FAO ir Pietų Europoje šalių vyriausybės.

Tačiau statistika rodo, kad, nepaisant visų pastangų, 80 proc. žemės ūkio produkcijos pasaulyje, o taip pat ir Prancūzijoje, pagamina smulkieji ūkiai. Laikraščio „Libération" publikacijos autorius mano, kad tarp šių dviejų žemės ūkio produkcijos gamybos formų galima rasti aukso vidurį.

Laikraštis mano, ar dabartinėmis sąlygomis grįžti prie „idiliško ūkio" Prancūzijoje būtų sunkiai įmanoma. Vidutinis karvių skaičius vidutiniame Prancūzijos ūkyje sudaro ne 1000, bet dažniausiai 50 karvių, o 250 karvių ūkis dažniausiai yra išimtis, o ne taisyklė.

Tame pačiame kontekste laikraštis pažymi, kad Prancūzijos bendrasis vidaus produktas (BVP) trečiąjį ketvirtį paaugo 0,3 proc., o tai yra geras rodiklis, palyginti su 0,1 proc. nuosmukiu antrąjį ketvirtį. Įvertinus tai, kad iš pradžių buvo prognozuojamas kritimas, o ne prieaugis, šis skaičius tikrai turėtų būti laikomas labai geru ženklu. Optimistai galėtų prognozuoti, kad 2014-uosius Prancūzija užbaigs turėdama 0,4 proc. BVP augimą.

MŪ inf.