Vokietija. Vokiška tvarka akivaizdi ir šios šalies ūkiuose. Paprastos, bet tvarkingos fermos, higieniška aplinka, gera gyvulių genetika – tai svarbiausios rentabilaus ūkio sudedamosios dalys.

Vienas tokių ūkių priklauso Šfefenui cum Feldei (Steffen zum Felde), kuris Verdeno apylinkėse, Žemutinėje Saksonijoje, ūkininkauja kartu su savo šeima ir tėvu. Ūkis didžiulis – 435 melžiamos holšteinų veislės karvės ir jų prieauglis. Vidutinis metinis produktyvumas siekia 10 240 kg 3,83 proc. riebumo ir 3,44 proc. baltymingumo pieno. Už pieną Štefenas gauna 32 ct/kg. „Iš bėdos gerai, bet norėtųsi didesnės kainos“, - teigė ūkininkas pas jį viešėjusiems svečiams iš Lietuvos. 

Ūkis gyvulininkystės kryptimi pasuko 1980 m., kai įsigijo apie 60 karvių. Ūkis, įkurtas kaimelio centre, vystėsi ir plėtėsi palaipsniui: 1996-aisiais ferma buvo išplėsta iki 120 karvių; 2009-aisiais buvo pastatytas priestatas veršeliams; 2011 m. buvo pastatyta 560 kW pajėgumo dujų jėgainė, kurioje naudojamas ūkio gyvulių mėšlas. Kai ūkis 2011 m. išsiplėtė iki 350 piendavių, persikėlė į visiškai naują fermą maždaug už kilometro nuo gyvenvietės.

Šiuo metu baigiamas įrengti 6 500 kub. m dengtas skysto mėšlo rezervuaras, ruošiamasi uždengti stogą virš veršelių gardelių. 2020 m. planuojama įrengti papildomą siloso tranšėją ir plėsti laisvo laikymo fermą, kad tilptų dar 100 karvių. Kol kas veršingos karvės laikomos kitoje fermoje, kur jas prižiūri Štefeno uošvis.

Ūkyje dirba trys šeimos nariai – pats Štefenas, jo tėvas ir žmona. Nuolatiniam darbui samdomi 4 žmonės – tai technikos prižiūrėtojas, ūkio darbininkas, melžėja, bandos vadybininkas, viena melžėja dirba ne visu etatu. Dar 4 žmonės samdomi laikiniems darbas (veršeliams girdyti, melžimui savaitgaliais), ūkyje beveik visada būna 2 praktikantai.

Ūkio savininkas Štefenas cum Feldė dar planuoja didinti melžiamų karvių skaičių

Veisimo darbu daugiausia užsiima Štefeno žmona. Kartu su „Masterrind“ specialistais parenkama pora kiekvienai karvei, naudojami ir patikrinti pagal palikuonis, ir genominį įvertinimą turintys buliai. Veršiavimosi intervalas ūkyje – 391 diena. Karvės turi aktyvumą matuojančius jutiklius, kad būtų laiku pastebėta ruja. Kartais naudojamas, pasak Štefeno, ir senas geras metodas – stebėti. Veršiavimosi patalpos – švarios, tvarkingos, erdvios, jose įrengtos kameros.

Karvių apsisėklinimo indeksas – 2,2, telyčių – 1,6. Pirmą kartą jos veršiuojasi 24 mėn. amžiaus. Negyvų veršelių ūkyje atvedama iki 6 proc. – įvertinus bendrą gyvulių kiekį, tai nėra daug. Moteriškos lyties veršeliai paliekami ūkyje pakaitai ir parduodami kitiems ūkiams, vyriškos lyties veršeliai parduodami kelių savaičių amžiaus.

Ūkis dalyvauja programoje „KuhVision“, pagal kurią visiems ūkyje atvestiems gyvuliams atliekamas genominis tyrimas. Jis leidžia žinoti jau savaitės amžiaus veršelio genetinį potencialą, pagal kurį sprendžiama, ar jį palikti ūkyje, ar parduoti, ar brokuoti. Kai kurios pieno ūkiui neperspektyvios karvės sėklinamos su belgų mėlynaisiais. Labai geros motinos veršelį, net jeigu jo genetinis potencialas ne pats didžiausias, Štefenas kartais palieka ūkyje.

Visiems ūkyje atvestiems gyvuliams atliekamas genominis tyrimas

Šeima dirba 249 ha žemės – visa ji skirta pašarams. 80 ha skirta žalienoms, 30 ha - pašariniams žolynams, 81 ha - kukurūzams, 15 ha - žieminiams rugiams, 43 ha – žieminiams miežiams. Grūdus priduoda perdirbimo įmonei, iš kurios gauna atgal koncentruotuosius pašarus. Tačiau turimos žemės neužtenka tokiai bandai išmaitinti – Feldės papildomai perka grūdų iš kitų ūkių. „Ypač nukentėjome po pernykštės sausros, kai gavome tik pusę derliaus. Tikiuosi, kad šiemet derlius bus geresnis ne tik kiekybiškai, bet ir kokybiškai“, - vylėsi Štefenas, išgyvenantis panašius rūpesčius, kaip ir Lietuvos ir kitų nuo sausros nukentėjusių valstybių ūkininkai. 

Kukurūzų, javų ir žolės derliui nuimti, silosui gaminti samdomi rangovai – savos derliaus apdorojimo ir pašarų ruošimo technikos ūkis neturi.

Fermoje įrengta automatinio šėrimo sistema. Yra 5 skirtingi racionai (telyčioms, šviežiapienėms, vidutinės, vyresnės laktacijos karvėms), jų pagrindą sudaro žolių ir kukurūzų silosas, šienas, koncentruotieji pašarai. Kiekvienai gyvulių grupei pašarai dalijami 8 kartus per dieną. Į pašarus pilama ir vandens, kad gyvuliai neišsirinktų skanesnių pašarų. Štefenas pabrėžia, kad nuo 2016 m. jie visiškai nenaudoja GMO pašaruose, už tai gauna papildomą priedą prie kainos – 0,7 cnt/l. 

Fermoje įrengta automatinio šėrimo sistema

Karvės melžiamos dukart per dieną 2 x 16 vietų melžimo aikštelėje, melžimo greitis – 100 karvių per valandą, tad vienas melžimas trunka 4 val. Vidutinė karvių tarnavimo trukmė - 3 laktacijos.

Veislininkystės specialistas Gintaras Kascėnas pastebėjo, kad Š. fon Feldės ūkyje pirmiausia rūpinamasi gyvulių sveikatingumu, o tik po to - produktyvumu. „Bet ūkio rodikliai geri – tai lemia gera genetika. Viskas paprastai ir tvarkingai – tikra vokiška tvarka“, - apibendrino G. Kascėnas.  

MŪ inf.