Berlynas. Vokietijos Federalinė žemės ūkio ministerija pristatė Gyvūnų gerovės įstatymo pakeitimo projektą, kuris sukėlė didelę nepasitenkinimo bangą. Anot ūkininkų, pataisos padidintų biurokratiją, finansinę naštą ir sukurtų papildomų kliūčių.

Remiantis Federalinės žemės ūkio ministerijos pranešimu, esamus galiojančio Gyvūnų gerovės įstatymo trūkumus ketinama ištaisyti pakeičiant, papildant ar iš dalies koreguojant kai kuriuos reglamentus.

Numatomos esminės permainos – draudimas laikyti pririštus gyvūnus; nemedicininių procedūrų mažinimas; vaizdo stebėjimo įvedimas skerdyklose; draudimas dalyvauti parodose ir reklamose gyvūnams, kurie veisiami netinkamomis sąlygomis; draudimas laikyti ir rodyti tam tikrus gyvūnus skirtingose vietose; pareiga pateikti identifikacinę informaciją internetinėje prekybos naminiais gyvūnais sistemoje; nuobaudų ir baudų diapazono padidinimas.

Federalinė galvijų ir kiaulių asociacija (FGKA) išplatino viešą pranešimą, kuriame aštriai sukritikavo įstatymo pakeitimo projektą, rašo portalas „Agrarheute“. Anot gyvulių augintojų, pataisos prieštarauja valdžios pažadams mažinti biurokratiją ir skatinti gyvulininkystės sektorių. 

„Vien jau numatytas reikalavimas ženklinti nugaišusius paršelius reiškia, kad vidutinio dydžio paršavedžių ūkiui, be ankstesnių registravimo prievolių, teks papildomai dirbti 70 val. per metus“, – kritikavo Federalinės galvijų ir kiaulių asociacijos generalinė direktorė dr. Nora Hammer. 

Remiantis pirminiais skaičiavimais, uždraudus saitinį laikymą ūkininkai patirtų apie 1 mlrd. eurų papildomų išlaidų. FGKA sutinka, kad ūkininkavimo forma, kai gyvuliai laikomi pririšti ištisus metus, nėra tvari, apriboja rūšiai būdingą elgesį, todėl remia kombinuotą modelį, kuris yra sėkmingai taikomas iki šiol. 

Anot dr. N. Hammer, net penkių metų pereinamasis laikotarpis pareikalautų didelių struktūrinių pertvarkų. Draudimas laikyti gyvulius pririštus priverstų pasitraukti smulkius šeimų ūkius, ne visą darbo dieną dirbančias įmones, kurios yra socialiai ir politiškai pageidaujamos.

Naujame projekte numatyta daug pakeitimų veisliniams gyvuliams. Pažymima, kad veisimas negali sukelti skausmą ir kančią, palikti neigiamų padarinių, trunkančią visą gyvenimą.

„Nors tikslas – geras, formuluotė yra tokia atvira, kad gali tekti pašalinti iš veisimo net 100 proc. sveikus gyvūnus. Neatsižvelgiama į valstybės pripažintų veisėjų ir veislininkystės asociacijų sėkmę, naudojant veisimo programas su įtvirtintais sveikatos ir gyvūnų gerovės reikalavimais. Šie veisėjai ir veislininkystės asociacijos, kurios atlieka daug su gerove susijusių tyrimų, atsidurtų nepalankioje padėtyje“, – pabrėžė FGKA generalinio direktoriaus pavaduotojas, veisimo ir genetikos skyriaus vadovas Stephan‘as Schneider‘is (Stefanas Šnaideris).

Asociacija taip pat kritiškai įvertino naujus nuobaudų reglamentus. Ūkininkams, kurie augina ir laiko gyvūnus, kad užsitikrintų pajamas, gali būti pateikti įtarimai „išnaudojimu norint pasipelnyti“. Pasak dr. N. Hammer, šiuo projektu įstatymo leidėjai daro daugiau žalos nei naudos gyvulininkystės sektoriui, ne tik nepagerins gyvulių sąlygų, bet ir pakenks ekonomikai.