Brazilija. Šalies džiunglėse planuojama įgyvendinti vieną ambicingiausių agrarinių projektų, kuris padėtų Brazilijai tapti mažiau priklausoma nuo importuojamų trąšų.

Kanadoje registruota kompanija „Brazil Potash Corp.“ paskelbė žemėje esančių kalio druskų eksploatavimo projektą – kasykla galėtų padengti apie penktadalį visos Brazilijos trąšų poreikio.

Brazilija yra viena iš pasaulio žemės ūkio gamybos lyderių, tačiau labai priklauso nuo užsienio trąšų. Per metus šalyje sunaudojama apie 13,8 mln. t kalio trąšų, iš jų daugiau kaip 90 proc. šalis importuoja.

Naujas projektas gali reikšti strateginį posūkį – šalis sumažintų riziką, susijusią su globaliomis tiekimo grandinėmis, kainų šuoliais ir politiniais trikdžiais.

Projektuojama kasykla yra maždaug už 100–120 km nuo Amazonės valstijos sostinės Manauso.

Kalio druska būtų išgaunama įrengus šachtas (kasybos horizontai projektuojami 685–863 m gylyje), o logistikai pasitelkiamos upių baržos.

Gamybos apimtys sudarytų apie 2,2–2,5 mln. t per metus. Investicijų dydis - apie 2,5–2,6 mlrd. JAV dolerių.

„Brazil Potash“ jau surinko apie 280 mln. JAV dolerių pradiniam etapui, dar siekia pritraukti maždaug 1,7-1,8 mlrd. JAV dolerių skolintų lėšų. Sudaryta išankstinė sutartis su ūkininkavimo ir logistikos kompanija „AMAGGI Group“, kuri pirktų 550 000 t produkcijos per metus.

Projektas sulaukia agrarinio sektoriaus ir valstybinių institucijų palaikymo, tačiau jam priešinasivietos bendruomenės ir aplinkosaugos organizacijos.

Gyventojų atstovai tvirtina, kad licencijavimo procesas vyko nesilaikant tarptautinių standartų, o kompanija ir institucijos nepakankamai konsultavo bendruomenes.

Aplinkosaugos rizika siejama su požemine kasyba giliai po žeme, perdirbimo atliekų grąžinimu po žeme, paviršiaus stabilumu, vandens ir grunto tarša.

Federalinės institucijos Brazilijoje teigia, kad licencijavimas turėjo būti vykdomas federaliniu lygiu, o ne tik valstijos agentūroje.

Jeigu projektas bus sėkmingai įgyvendintas, Brazilijos agrarinis sektorius gali įgyti konkurencinį pranašumą – patikimas vidaus trąšų tiekimas, mažesnės logistikos išlaidos, mažesnė priklausomybė nuo tarptautinių rinkų. Tuo pačiu tai galėtų turėti efekto ir pasauliniu mastu, keičiant kalio trąšų tiekimo žemėlapį.