Berlynas. Plečiantis agroholdingams Vokietijoje sparčiai auga žemės ūkio paskirties žemės kainos. Jos jau pasiekė tokias aukštumas, kad paprasti ūkininkai, norėdami plėsti ūkius, vargiai gali naujų sklypų įsigyti.

Vokietijos žemės ūkio ministrė Julia Klöckner (Julia Klöckner) ketina problemą spręsti įvairiomis priemonėmis, kurios stabdytų spekuliacijas žeme ir padėtų jos įsigyti ūkininkams, rašo portalas agrarheute.com.

Nuo 2005 m. žemės ūkio paskirties žemės kainos Vokietijoje padidėjo daugiau nei 200 proc. arba daugiau negu du kartus. Ūkininkai nebeišgali įsigyti žemės, nes turtingi holdingai investuoja dideles lėšas į žemės ūkio valdas.

Pardavimų statistika rodo, kad 2005 metais hektaras žemės ūkio paskirties žemės Vokietijoje kainavo vidutiniškai 8 692 eurus. O 2019 metais ūkininkas už tą patį plotą turėjo mokėti net 26 439 eurus.

Vokietijos žemės ūkio ministerijos duomenimis, žemės ūkio produktyvumas per tą patį laikotarpį padidėjo tik 22 procentais. Tai reiškia, kad staigaus žemės kainų augimo negalima paaiškinti agrarinės gamybos produktyvumo padidėjimu.

Federalinės vyriausybės požiūriu, pagrindinis tokio žemės kainų kilimo variklis yra spekuliantai, nes riboti naudmenų ištekliai žada gerą grąžą, o ūkininkai dėl silpnesnių finansinių galimybių šioje kovoje tampa menkais konkurentais.

Vien per laikotarpį nuo 2007 iki 2017 m. dėl tarpregioninių holdingo kompanijų veiklos jau ir taip didelės žemės ūkio įmonės padidino savo plotą vidutiniškai 41 proc.

Pasak J. Klöckner, tik Badeno-Viurtembergo žemės valdžia pagal savo kompetenciją ėmėsi veiksmingų priemonių kovoti su žemės spekuliacija. Visos kitos federalinės šalies žemės, kaip teigė ministrė, irgi turi reikiamus teisės instrumentus, tačiau jų netaiko nuosekliai.

Todėl žemės ūkio ministrė pasiūlė 11 atsakomųjų priemonių, įskaitant akcijų pirkimą ūkiuose, vadinamuosius akcijų sandorius, kurie turėtų būti įtraukti į žemės įstatymą. Pasak ministrės, jauniems ūkininkams ir pradedančioms įmonėms turi būti suteikta geresnė prieiga prie žemės rinkos, pavyzdžiui, privatizuojant federalines žemes. Turėtų būti remiama ūkių galimybė gauti tam reikiamo kapitalo.

Be to, federalinės ir valstybinės valdžios institucijoms nurodyta parengti veiksmingas priemones, kurios sustabdytų naudmenų pašalinimą iš žemės ūkio veiklos. Dėl tokių pokyčių nuo 1992 m. Vokietija jau prarado 1,5 milijono hektarų žemės ūkio paskirties žemės.

Savo iniciatyvoje dėl sąžiningos žemės rinkos J. Klöckner teigia, kad kainų didėjimui tokioms deficitinėms prekėms, kaip žemė, iš principo neprieštarauja. Tačiau blogai, jog vis didesnė pajamų dalis atitenka ne tiesioginiams žemės ūkio naudmenų savininkams, o investuotojams, kuriems dabar priklauso net 60 procentų žemės ūkio paskirties žemės.

MŪ inf.