Kyjivas. Prieš daug metų lankydamiesi Donecko srityje, kartu su vienos žemės ūkio įmonės vadovu diskutavome, kaip galima pavadinti šią gamtinę-geografinę ūkininkavimo zoną. Vietoj rizikingo ūkininkavimozonos pasiūlėme terminą rizikingesnio už rizikingo ūkininkavimo zona.

Anuomet turėjome omenyje tik gamtos veiksnius, nes lauke kepino 40 °C karštis, o derliaus perspektyvos atrodė liūdnos.

Tačiau negalėjome pagalvoti, kad po dviejų dešimtmečių šis mūsų sukurtas karčiai ironiškas terminas įgaus kitų reikšmių, apie kurias irgi neprošal pajuokauti.

Rizika gerokai išaugo!

Donecko sritis nuolat patiria karo smūgių, nepaisant to, žemdirbiai dirba, bandydami sudurti galą su galu. Vietos žemės ūkio sektoriaus problemas sunku būtų suskaičiuoti, tačiau žmonės nepasiduoda pesimizmui. Donecko srities administracijos Agroverslo plėtros ir žemės santykių departamento direktorius Artemʼas Chaganʼas (Artemas Čaganas) pripažįsta itin sudėtingą 2024-ųjų žemės ūkio sezoną.

„Blogiausi metai per visą karą, – sako Donecko srities žemės ūkio sektoriaus vadovas. – Jau beveik viskas nuimta iš maždaug 130 tūkst. ha, bet derlingumas labai menkas – kviečių siekia vos 2 t/ha. Priežastis – oro sąlygos. Pavasarį pasėliai pašalo. Gegužę temperatūra krito. Rapsai beveik visi žuvo. O paskui buvo sausra, laukai liko be drėgmės. Todėl toks nuviliantis rezultatas.

Donecko srities administracijos Agroverslo plėtros ir žemės santykių departamento direktorius Artemʼas Chaganʼas

Ar mūsų ūkininkai laikėsi technologinės drausmės? Kalbant apie trąšas, pirmais plataus masto invazijos metais laukų beveik netręšėme. Tačiau šiemet pasėliai maitinti beveik prieškariniu lygiu. Stambiesiems gamintojams užtenka apyvartinių lėšų trąšoms, smulkiesiems padeda tarptautinės organizacijos. Be to, trąšos šiek tiek atpigo.

Šiais metais supirkimo kaina džiugina: už kviečių toną moka 8,5 tūkst. grivinų (190 Eur) – beveik dvigubai daugiau nei pernai. Be to, Vyriausybės sprendimu, taikoma 30 proc. nuolaida grūdams gabenti geležinkeliu iš pafrontės regionų. Tai labai padėjo ūkininkams taupyti: dabar kai kuriuose mūsų elevatoriuose kaina net didesnė nei kaimyninėje Dniepropetrovsko srityje, nors dar prieš metus skirtumas nebuvo mūsų naudai.“

Konkreti šiandienos Ukrainos žemės ūkio sektoriaus problema, ypač kalbant apie pafrontės regionus, yra vadovų atsakomybė skiriant mechanizatoriams užduotis, susijusias su darbu rizikingose vietovėse. Kaip ši problema sprendžiama Donecko srityje?

„Skirtingai nuo Charkivo ar Chersono srities, pas mus beveik nėra deokupuotų teritorijų, kurios būtų sistemingai išminuojamos, išskyrus Lymano rajoną. Tačiau ūkinė veikla ten nevykdoma, nes tik šiemet jis įtrauktas į humanitarinio išminavimo planą. Likusioje Donecko srityje didžiausią riziką kelia apšaudymai ir tai, kas atskrenda. O Valstybs ekstremalių situacijų tarnybos dėka išminavimo darbai vyksta greitai.

Stebėjau, kaip vos per dvi dienas iš kviečių lauko pašalinti sprogmenys, tad ūkininkas sėkmingai nuėmė derlių. Tačiau kartais kombainininkai ūkių vadovams sako, kad važiuos kombainu, jei su juo važiuos kartu kabinoje. Tada sėdasi abu ir važiuoja.“

Šiuo metu Ukrainoje yra daug paramos programų ūkininkams, kuriems tenka dirbti pafrontėje. „Dažniausiai parama orientuota į smulkiuosius ūkininkus, kurie dirba 300–100 hektarų“, – pastebi Artemʼas Chaganʼas. – Stambiam verslui išgyventi ir rasti išteklių lengviau. O pas mus smulkieji savininkai labai dažnai atiduoda savo žemę didelėms įmonėms apdirbti net nemokamai, nes neturi apyvartinių lėšų. Todėl parama sėklomis ir trąšomis labai reikalinga.

Anksčiau mūsų krašte dėl klimato ūkininkai net nerizikavo sėti kukurūzus, bet kai yra laisvos sėklos, sėja. Rezultatas nebus didelis, bet vis šis tas.

Yra apie 70 ūkių, kurie dirba daugiau nei 1 000 hektarų. Kreipėmės į Vyriausybę paramos, patvirtino paramos programą ūkininkams, kurie dirba aktyviose kovos zonose. Finansavimą bus galima inicijuoti teikiant paraiškas per valstybinį agrarinį registrą. Be to, bus sukurtas valstybės garantinis fondas bankams, kad finansinės institucijos galėtų skolinti ūkininkams, kurie dirba pafrontėje. Manau, šis mechanizmas turėtų artėjant naujam sezonui.“

Pasiskolinti labai sunku

Bendradarbiavimo su bankais tema stebėtinai skaudi ūkininkams, ūkininkaujantiems Ukrainos kontroliuojamoje Donecko srities teritorijoje. „Beldžiamės į visas duris, kol kas jos mums nebuvo atvertos, bet vilties neprarandame“, – dėl bendradarbiavimo su bankinėmis institucijomis sako Donecko srities ūkininkė, nepanorusi, kad minėtume jos pavardę. Beje, daugelis mūsų pašnekovų iš tų regionų nelabai nori prisistatyti, bet yra laimingi, gavę progą būti išklausyti, pasidalyti savo skausmu.

Olegʼas Pozhidayevʼas (Olegas Požidajevas), bendrovės „Agropromservice“ (Donecko sritis, Pokrovskio rajonas) direktorius ir savininkas, pokalbyje akcentavo dar vieną problemą, susijusią su bankais, kurią suformulavo taip: „Teismai yra neigiamai nusistatę prieš tuos, kurie skolinasi“.

Donecko srities įmonės „Agropromservice“ direktorius ir savininkas Olegʼas Pozhidayevʼas

„Prieš prasidedant plataus masto invazijai turėjome kiek daugiau nei 3 000 hektarų, – pasakoja Olegas. – Ši teritorija neužimta. Tačiau mūsų įmonė yra netoli Krasnohorivkos. Tai pats pakraštys, mūsų teritorija kasdien apšaudoma.

Nuo praėjusių metų dirbame apie 600 ha, kurie labiausiai nutolę nuo fronto: sėjome rapsų ir šiek tiek žieminių kviečių. Dažniausiai augindavome kviečius, miežius, saulėgrąžas (konditerijai ir aliejui), rapsus. Ruošėme grūdinių kultūrų sėklą. Šiemet vasarinių javų beveik nesėjome, tik šiek tiek konditerinių saulėgrąžų, nes turėjome savo sėklos. Buvome pasirengę pasėlius tęšti, tačiau susilaikėme paisydami saugumo. Važiuoti į apšaudomus laukus rizikinga.

Dėl to, kad trečius metus nepavyksta tinkamai apdoroti ir apsaugoti augalų, piktžolių problema yra labai didelė. Net ir tuose laukuose, kur buvo įmanoma nuimti derlių, dirbti labai sunku, nes piktžolės bujoja. Tektų papildomai valyti, vėdinti, o tai naujos išlaidos. Bet, patikėkite, bet kokie nuostoliai, derlingumas – tai, kas anksčiau buvo pirmoje vietoje, dabar nėra taip nesvarbu. Svarbu tik saugumas!

Mūsų santykiai su bankais sudėtingi. Buvome kredituoti 2022 m. vasario 24-ąją – Rusijos įsiveržimo dieną. Po sudėtingo derybų proceso bankas šiek tiek pakeitė grąžinimo grafiką. 2024 metų pavasarį gavome dar vieną paskolą. Tai padaryti buvo labai sunku (sutartis buvo kelis kartus atšaukta vien todėl, kad dalis mūsų laukų yra galimų karo veiksmų zonoje. Visa tai užtruko 8 mėnesius.

Aktyvių karo veiksmų zonoje paskolos iš viso neišduodamos. Bet galiausiai gavome paskolą, tiesa, vos 2 metams ir ne su 3, o 13 proc. palūkanų. Trumpai tariant, už paskolą mokėsime daug brangiau ir pareikalavo didesnio užstato.

Manau, kad okupuotose teritorijose ir aktyvių karo veiksmų zonoje veikiančių įmonių paskolos turėtų būti įšaldytos. Deja, nuo 2014 m. susidūriu su problema, kad teismai neigiamai nusiteikę paskolos gavėjo atžvilgiu, labai greitai nusprendžia kreditoriaus naudai. O per šį laiką, nuo 2014 m., gerokai sustiprinta paskolos gavėjo atsakomybė įstatymų leidybos lygmeniu, supaprastintas išieškojimas iš paskolos gavėjo.

Kredito (ir laidavimo) sutartys surašytos taip išsamiai, kad paskolos gavėjo atsakomybę teismai nustato labai greitai. Tai ne konkrečių teisėjų problema, taip surašyti teisės aktai. Siekiant apsaugoti skolininką, turėtų būti padaryti teisės aktų pakeitimai. Kai paskolos gavėjas galės remtis tam tikromis teisės normomis teisme, tada jis galės gintis, o dabar nėra kuo remtis.“

Ar pagalvoja perkelti verslą?

„Dirbame, pagal galimybes nuomojame įrangą kituose Ukrainos regionuose. Uždirbame daug mažiau nei gaudavome anksčiau, todėl pajamos neišsprendžia finansinės problemos. Bandėme ieškoti žemės, išsinuomoti ar subnuomoti kituose regionuose. Deja, pavasarį, darbų pradžioje to padaryti nepavyko, nes negavo kredito žadėtu laiku. Šiek tiek lėšų pavyko sukaupti darbams įsibėgėjus, todėl planai atidedami kitam sezonui. Tačiau šią galimybę turime omenyje“, – pasakoja Olegʼas Pozhidayevʼas.

Kelių pašnekovų paklausėme apie pagrindinį šiuolaikinių Donecko žemdirbių bruožą. Apibendrinus atsakymus, vaizdas toks – net ir pilkojoje zonoje Donecko srities ūkininkai bando sėti! Kur kariškiai leidžia, ten vienaip ar kitaip žemė dirbama. Tiesą sakant, tai ir yra pagrindinė šio krašto ūkininkavimo charakteristika. Sėkime ir pjaukime, nes esame to verti!