Vašingtonas. Veganiško sūrio įmonės Kalifornijoje vadovė, anksčiau ėmusi globoti nurašytas melžiamas karves, dabar siūlo išgelbėti ir jų savininkus.

Kalifornijoje veganiškų sūrių gamyba besiverčianti Mijoko Šainer (Miyoko Shinner) propaguoja idėją „sukurti naują ekonomiką, pagrįstą augalais, o ne gyvūnais“.

Moteris gyvena Nicasio regione, kur 2015 metais atidarė prieglaudą nurašytoms melžiamoms karvėms ir kitiems žemės ūkio gyvūnams (ožkoms, žąsims, kiaulėms). Dabar prieglaudoje gyvena 70 augintinių. Jos idėjos tuo nesibaigė, entuziastė siūlo išgelbėti nuo bankroto ir pačius gyvulininkyste užsiimančius ūkininkus.

„Mes norime padėti sunkumų patiriantiems Amerikos ūkininkams. Vidutinis pieno ūkis per metus uždirba vos 30 tūkst. dolerių. Vien tik 2018 m. buvo uždaryta beveik 3 tūkst. pieno ūkių. O nuo 2000 m. veiklą nutraukė net 42 tūkst. pieno ūkių“, - teigia M. Šainer.

Ji norėtų bendradarbiauti su kai kuriais iš jų, kurie pasirengę atsisakyti gyvulių ir pereiti į augalininkystę bei tapti žaliavos tiekėjais veganiškų sūrių įmonei: auginti bulves, kurių krakmolas naudojamas jiems gaminti. Tokių sūrių žaliavai reikia specialių veislių bulvių, turinčių specifinio krakmolo.

“Esame pasirengę finansiškai paremti tuos, kurie nori iš pienininkystės pereiti prie bulvininkystės“, - tikina veganiškų sūrių gamintoja. Mijoko prisipažįsta, kad jai reikėjo sukaupti drąsos, kad išdrįstų kalbėtis su žmonėmis, kurie gali atrodyti kaip veganizmo ir vegetarizmo idėjų priešininkai.

Būdama etinė ir politinė veganė Mijoko įsitikinusi, kad „pieno pramonė yra siaubinga“, nes ką tik gimę veršeliai priverstinai atskiriami nuo motinų, o karvės penkerius metus laikomos nesibaigiančiame nėštumo ir melžimo cikle, paskui išsekintos parduodamos mėsai (mėsainiams).

Veganė paaiškina: „Kai apie tai kalbu, nenoriu pieno ūkių savininkų vadinti blogais žmonėmis. Tai yra verslas. Daugelis ūkininkų geri krikščionys, kurie tiesiog maitina Amerikos žmones taip, kaip elgėsi jų protėviai. Bet dabar, kai kyla pavojus jų pragyvenimui, noriu parodyti spendimą, kad užsidirbti pinigų galima ne tik kitų kančiomis.“

Mijoko prisimena vieną ūkininką, iš kurio ji į savo prieglaudą pasiėmė nurašytą pieninę karvę Angelo: „Jis pasakė, kad tiesiog negali atsistatydinti. Jis mano: jei išeisiu į pensiją, kas maitins Ameriką? Jo supratimu, jis daro gerą darbą. Ir tokių ūkininkų daug. Aišku, yra ir klastingesnių žmonių, tačiau jie dirba didelėse įmonėse, kur tie maži ūkininkai parduoda pieną. Dabar krizę patiriantys smulkūs pieno gamintojai bando susimokėti sąskaitas ir kovoja kiekvieną dieną. Taigi, kodėl gi netapti partneriais su jais? Kodėl nepakeitus Amerikos tokiu būdu?“.

Taip veganiškų sūrių gamintoja žvelgia į revoliucinius dalykus. „Ką iš tikrųjų galime pakeisti? Tai padėti ūkininkams nuo pienininkystės pereiti į augalininkystę. Viskas paprasta“, - įsitikinusi M. Šainer. Apie jos idėjas rašo portalas ecowatch.com.

MŪ inf.