Vašingtonas/Londonas. Kai kuriose JAV valstijose pradėjus diegti naujovišką šiuolaikinėmis inovacijomis pagrįstą sėjos sistemą, ūkininkai sunerimo, jog tai mažina individualų kiekvieno iš jų dalyvavimą gamyboje, o jų sukaupta patirtis tampa nebereikalinga. Kita nerimo priežastis - kam priklausys informacija, kurią iš ūkių rinks ir kaups naujoji sistema.

Sistemos kūrėjai siekia sumažinti žmogaus dalyvavimą ūkininkavimo procese, o dalį sprendimų priėmimo patikėti technologijoms. Nustatytinės arba reglamentuotosios sėjos (angl. - prescriptive planting) esmę sudaro tai, kad sistema nurodo ūkininkui, kada ir ką jis turi padaryti: kokias sėklas, kokiame lauke ir kuriuo metu jis privalo sėti, o taip pat ir kaip prižiūrėti pasėlius. Žemdirbiui telieka vykdyti. Anot ekspertų, reglamentuotoji sėja gali sukelti didžiausius pokyčius turtingų ​​šalių žemės ūkyje.

Naujoji technologija kelia daug klausimų, o visų pirma apie tai, kas valdys informaciją, kuria remiasi ši nauja paslauga. Pratusiems prie sunkaus darbo ūkininkams nelengva suprasti tokius dalykus kaip „milžiniška duomenų bazė" ir „kovos dėl intelektinės nuosavybės", rašė britų žurnalas „The Economist".

Nustatytinės arba reglamentuotosios sėjos sistema „FieldScript" priklauso kompanijai „Monsanto". Šią sistemą 2006 metais  sukūrė kompanija „Climate Corporation". Jai talkino du buvę „Google" darbuotojai, kurie panaudojo nuotolinių stebėjimų ir kitas žemėlapių technologijas tam, kad sukurtų visų JAV žemės ūkio paskirties sklypų (maždaug  25 mln.) žemėlapį. Vėliau su šiuo žemėlapiu buvo susieta visa turima informacija apie klimato kaitą šiose žemėse. Iki 2010 duomenų bazėje buvo sukaupta 150 mlrd. dirvožemio stebėjimų rezultatų ir 10 meteorologines sąlygas imituojančių trilijonų.

„Climate Corporation" planavo panaudoti visą šią informaciją žemės ūkio pasėlių draudimui. Tačiau 2013 m. rudenį šią korporaciją nupirko „Monsanto" už 1 mlrd. JAV dolerių. Tai buvo vienas didžiausių sandorių šiame rinkos segmente.

Tarptautinė korporacija „Monsanto" - pasaulio augalų biotechnologijų lyderė augalų, jos pagrindiniai produktai - genetiškai modifikuotų kukurūzų, sojų ir medvilnės sėklos.

Skaitmeninių technologijų era

Pasinaudodama „Climate Corporation" duomenis apie dirvožemį ir orą, „Monsanto" sukūrė naują interaktyvų Amerikos žemėlapį, kuris tiksliai rodo, kokios sėklos geriausiai auga konkrečiame lauke ir kaip tam tikrus augalus būtina prižiūrėti. Sistemos taikymo rezultatai visais atvejais buvo teigiami. Ūkininkai, kurie pasirašė sutartis dėl „FieldScript" naudojimo, padidino derlių bent 5 proc. pirmaisiais metais. Tačiau kartu reglamentuotosios sėjos sistemos taikymas sukėlė aukštųjų technologijų verslininkų ir tradiciškai ūkininkaujančių žemdirbių konfliktą.

Ūkininkai buvo sumišę dėl to, kad naujos technologijos sumažino individualų kiekvieno iš jų dalyvavimą gamyboje, o jų sukaupta patirtis buvo nereikalinga. Be to, ūkininkai sunerimo, kad informacija apie jų laukus, pasėlius, derlių gali būti parduota tretiesiems asmenims ir panaudota konkurentų.

Reaguodama į šį susirūpinimą didžiausia JAV ūkininkų organizacija „American Farm Bureau" parengė elgesio taisykles, kuriose teigiama, kad ūkininkai patys valdo ir disponuoja visa informacija, susijusia su jų ūkininkavimu. Taisyklėse pabrėžiama, kad įmonės gali naudoti jų turimą informaciją apie ūkius tik sutartyse numatytiems tikslams pasiekti ir kad jie negali parduoti ar atiduoti šios informacijos tretiesiems asmenims. „Monsanto" sutiko su šiomis elgesio taisyklėmis ir jas pripažino.

MŪ inf.