Sausros padarytą žalą vokiečių ūkininkai vertina 1 mlrd. eurų
2019-08-08

Berlynas. Sausra šiemet kankino ne tik Lietuvos žemdirbius. Kai šių metų balandžio pabaigoje Vokietijos meteorologijos tarnyba prognozavo sausringą vasarą, ateitis neatrodė tokia kritiška. Tačiau klimatas atnešė savo negatyvių korekcijų, ir dabar į paniką puolę vokiečių fermeriai prašo valdžios pagalbos dėl sausros padarytos žalos.

Vokietijos ūkininkų sąjungos (DBV) prezidentas Joachimas Rukvitas  (Joachimas Rukwied), duodamas interviu leidyklai „Funke Mediengruppe“, pareiškė, kad dėl kaitros ir sausros ūkių patirti bendri nuostoliai vertinami 1 mlrd. eurų.

Tiesa, ekstremalios sąlygos šalyje dar nėra paskelbtos, tai gali įvykti tik oficialiai įvertinus laukams ir ganykloms sausros padarytą žalą. Aiškesnis sausros poveikis žemės ūkiui bus rugpjūčio pabaigoje, kai paaiškės galutiniai šių metų derliaus rezultatai. DBV skaičiuoja, kad ūkių pajamos šį sezoną, lyginant su praėjusiais metais, krito daugiau kaip 30 proc. Užsitęsusi kaitra ir sausra labiausiai paveikė rytinės ir šiaurinės Vokietijos dalies ūkius. Pasak leidinio „Lokalo24“, dėl prastų oro sąlygų pakenkta grūdų derliui, pievose ir ganyklose mažiau žolės, tad atitinkamai mažiau ir pašarų gyvuliams.

LYTAGRA 19 07 04 mob

Prieš savaitę Berlyne įvyko žemės ūkio ir valdžios atstovų susitikimas. Federalinė maisto, žemės ūkio ir vartotojų apsaugos ministrė Julija Klekner (Julia Klockner) irgi praneša apie derliaus nuostolius, tačiau kalbų apie kompensacijų dydį ūkininkams kol kas nebuvo.

Krikščionių demokratų sąjungai atstovaujanti parlamentarė Gita Koneman (Gitta Connemann) siekia, kad būtų kuo greičiau įvertinti stichijos mastai ir imtasi skubių priemonių krizei žemės ūkyje sustabdyti. Pasak jos, federalinė valdžia privalo kuo greičiau sausrą pripažinti nacionalinio masto ekstremaliu reiškiniu. Parlamentarę palaiko ir aplinkos ministrė Svenia Šulcė (Svenja Schulze). Jos teigimu, svarbu ne tik įvertinti ir kompensuoti fermerių patirtus nuostolius, bet ir sugalvoti būdų, kad ateityje derlius būtų mažiau priklausomas nuo klimato pokyčių.

Nuo sausros labiausiai nukentėjo bulvės, kukurūzų ir cukrinių runkelių pasėliai. Daugeliui gyvulininkystės ūkių trūksta pašarų, nes pievose žolę iškepino saulė. Tiesa, kol kas pašarų kainos, lyginant su praėjusiais metais, išaugo nežymiai – apie 10 proc.

DBV kviečių derliaus prognozę šalyje sumažino 2 mln. tonų, iki 22 mln. tonų. Kita vertus, tai būtų vis tiek didesnis derlius už pernykštį, kuris sudarė 19,6 mln. t. Pietiniuose ir centriniuose šalies regionuose jau nuimta iki 80 proc. kviečių derliaus, o šiaurinėje Vokietijoje javapjūtė dar tik įpusėjo. Pasak agentūros „Зерно Он-Лайн“, naujojo Vokietijos kviečių derliaus eksportas kol kas vangus, nes konkuruojančios Baltijos šalys, visų pirma – Lietuva, išorinėms rinkoms gali pasiūlyti mažesnes kainas.

Tuo tarpu vynuogių auginimo ūkiai karščiais visiškai patenkinti, nes derliaus gerai noksta. Vokietijos vyno institutas (DWI) praneša, kad rugpjūčio 6-ąją jau prasidėjo vynuogių derliaus skynimai, ir tai yra net 3 savaitėmis anksčiau negu per pastaruosius 30 metų.   

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(1)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

  • Ups

    Kam reikia tu grudu ar pieno nereiks ir mėsos nes viskas bus brangu bet vyno bus sočiai

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ką svarbiausio turėtų nuveikti ministras A. Palionis?
Orai