Paryžius. Prancūzijos žemės ūkio ministras Didje Gijomas (Didier Guillaume) stojo ginti sprendimą atidėti glifosato naudojimo draudimo taikymą iki 2020 m., teigdamas, kad uždraudus jį anksčiau daugelis ūkininkų negalėtų tęsti veiklos. Tai prieštarauja ankstesnei valdžios pozicijai.

„Jei eliminuotume glifosatą, šiandien daugelis ūkininkų negalėtų dirbti“, citavo ministrą leidinys „Ouest-France“, pridurdamas, kad šiuo teiginiu jis ketino sušvelninti įstatymų leidėjų ir piliečių diskusiją.

Ginčas dėl draudimo termino

Rugsėjį Prancūzijos įstatymų leidėjai atsisakė uždrausti glifosatą žemės ūkyje, argumentuodami, kad realios alternatyvos jam nėra. Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) žadėjo laipsnišką glifosato atsisakymą per trejus metus iki 2020 metų.

Prancūzija, kurioje glifosatas naudojamas bene intensyviausiai Europoje, pernai garsiai pareiškė, jog nepritaria glifosato naudojimo pratęsimui 10 metų ir balsavo už 5 metų termino taikymą. Komentatorių vertinimu, kai kurie politikai garsiai kritikavo glifosato naudojimą prieš rinkimus, tačiau vėliau grįžo į realybę.

Ministras D. Gijomas patvirtino Vyriausybės įsipareigojimą palaipsniui atsisakyti glifosato, tačiau užsiminė, jei terminas būtų šiek tiek ilgesnis, su šia problema pavyktų susidoroti.

Prancūzijos europarlamentarė Anželika Delaje (Angélique Delahaye) perspėjo 2017 m. spalį, kad sunku rasti alternatyvą glifosatui, tačiau tai nėra neįmanoma,. „Valstybės narės neturėtų būti veidmainės, siūlančios nedelsiant uždrausti glifostą ir tuo pačiu metu sakančios ūkininkams, kad jie nebijotų", - sakė A. Delaje.

Sumanus naudojimas

Glifosato naudojimo tema kelia karštų diskusijų Briuselyje. Tai pagrindinis labiausiai pasaulyje paplitusio herbicido komponentas.
Už maisto saugą atsakingos institucijos visame pasaulyje pabrėžia, kad glifosatas nekelia vėžio rizikos, jei yra tinkamai naudojamas. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) ir Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA) pateikė teigiamas pozicijas dėl medžiagos naudojimo.

Vienintelė organizacija, kuri teigė, kad glifosatas yra „tikriausiai kancerogeniškas“, yra Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC). Tuo remdamiesi aplinkosaugos aktyvistų pradėjo kampanijas, skirtas uždrausti glifosato naudojimą.

Pramonės atstovai kreipėsi į ES politikus, kad jie pagrįstų savo sprendimus moksliniais įrodymais ir vengtų problemos emocionalizavimo, o nevyriausybinės organizacijos nurodė, kad glifosato problema kilusi iš mokslininkų konflikto. Po stiprios visuomenės reakcijos Europos Komisija ir valstybės narės nusprendė leisti dar 5 metus naudoti glifosatą.

Pats glifosatas viskuo „kaltas“

Prancūzijos nacionalinio žemės ūkio tyrimų instituto (INRA, Institut national de la recherche agronomique) mokslo direktoriaus Kristijano Hiuigo (Christian Huyghe) teigimu, glifosatas nėra pavojingiausias pesticidas. Labiausiai aptariamu pesticidu jis tapo dėl dviejų ypatybių: glifosatas yra labai efektyvus ir itin pigus, ypač po to, kai 2000 m. baigėsi išimtinio patento galiojimas. Tai paaiškina didelį jo platinimo mastą. Būtent dėl didelio paplitimo visuomenė pradeda jį atmesti. Bet iš visų medžiagų glifosatas toli gražu nėra pavojingiausias.

Anot K. Hiuigo, diskusijos dėl glifosato demonstruoja, kad pesticidų klausimas tapo pilietinės visuomenės problema. „Mes jau praėjome klausimų „Tai pavojinga ar ne?“ stadiją. Dabar pasiekėme etapą „Mes jo nenorime“. Tuo metu sodininkai mėgėjai sako: mes jo nenorime, tačiau mums reikia nepiktžolėtų sklypų. Šis klausimas tapo bendros pasaulinės transformacijos dalimi, kurią turi įveikti visas žemės ūkis. Greičiausiai glifosatas išnyks. Bet pasaulyje išnyko ir daugiau dalykų, kuriuos mes naudojome, o vėliau jų atsisakėme“, radijui RFI sakė K. Hiugas.

MŪ inf.