Kyjivas. Tiesioginę sėją taikantys Ukrainos žemdirbiai sako, jog sėkmę ne visada matuoja derliaus tonomis, yra ir kitų rodiklių.
Kyjivo regiono ribotos atsakomybės bendrovę „Mriya“ daugelis ūkininkų, žemės ūkio technologijų tiekėjų laiko sėkmingu tiesioginės sėjos taikymo pavyzdžiu. Įmonei vadovauja žinomas No-till technologijos šalininkas Mykhailo‘as Voytovyk‘as, įveikęs sudėtingą evoliucijos kelią.
„Tarpiniai (dengiamieji) pasėliai yra privalomas No-till technologijos elementas, – pabrėžia M. Voytovyk‘as. – Jei kas praktikuoja No-till, gyvenimas privers jį naudoti ir sėti dengiamuosius augalus. Nuėmus derlių, lauko nevalia palikti, būtina kažką pasėti. Visi šie dalykai tarpusavyje susiję. Ūkininkai, kurie galvoja apie ateitį, turėtų gerinti dirvožemį, o tam tinka dengiamieji augalai“.
M. Voytovyk‘as yra septintos kartos ūkininkas. Todėl gerai supranta, kad žemę perduos sūnui, anūkui ir daro viską, kad žemėje būtų taikomos šiuolaikinės technologijos. Jo žodžiais, tam, kad vyktų dirvožemio atsinaujinimas, reikia trijų paprastų dalykų: organinių liekanų (skirtingos prigimties), mikrobiotos (įvairios) ir sąlygų, kurioms esant ji dauginasi ir kuria humusą.
+1 proc. humuso per 12 metų!
Bendrovė jau 16 metų taiko No-till technologiją ir sukaupė nemažai įvairių kultūrų sėjos patirties. „Man priekaištauja, kad derliai maži. Tačiau klausimas ne apie produktyvumą, o apie tai, kiek pelno gaunate ir kokią dirvą paliksite. Verta galvoti apie ateitį. Didžiausias mano rezultatas įgyvendinus No-till yra tai, kad humuso lygis per 12 metų padidėjo 1 procentą. Tai labai aukštas rodiklis. Jei sėjomainoje nestokojama organinių liekanų, vyksta visi gyvybiniai procesai, auga humuso kiekis. Žinoma, tai – ilgas žaidimas. Rezultato akimirksniu nepasieksi. Bet po tam tikro laiko jis tai tikrai bus, – sako M. Voytovyk‘as“.
No-till technologija yra sveiko dirvožemio pagrindas. O jei dirva sveika, tai ir augalas sveikas, o jei augalas sveikas, tai ir žmogus sveikas.
Patirtimi apie tiesioginę sėja dalijasi (nuotr. iš kairės į dešinę): „Bauer-plus“ ūkio vadovas Vitaly‘us Rudchenko‘a, valstiečių ūkio „Anastasia“ vadovas Andriy‘us Usov‘as, bendrovės „Mriya“ vadovas Mykhailo‘as Voytovyk‘as
„Vienas gydytojas man sakė, kad prie sergamumo koronavirusu prisidėjo ir tai, jog žmogaus organizme trūksta cinko. Mūsų dirvoms, net mano juodžemiams, taip pat trūksta cinko, – pasakoja M. Voytovik‘as. – Dėl to siera ir azotas nėra pakankamai pasisavinami ir t. t. O kad visa tai vyktų, reikalinga biologinė įvairovė. Reikia skirtingų kultūrų rinkinio! Esu įsitikinęs, kad reikia sėti ne vien grikius, bet ir daugiakomponenčius mišinius. Tarkime, facelijos. Kodėl jos? Nes atspariausios šalčiams, joms nebaisi - 5...- 6 C temperatūra. Nors dėl mišinių yra daug niuansų. Idealių sąlygų nėra.“
Visko pradžia - dirvožemis
Atsakyti į klausimą „kas yra No-till?" galima paprastai ir glaustai arba plačiai ir filosofiškai. Ribotos atsakomybės bendrovės „Agro-Soyuz Proyekty“ (Dniepropetrovsko sritis) direktorė Olena Dudkina pateikia tokį No-till apibrėžimą: „Tai sistema, kuri leidžia maksimaliai išsaugoti mikroorganizmus dirvožemyje. Šiem mikroorganizmams tenka milijardai funkcijų ir visą savo darbą atlieka augalų šaknų aplinkoje. Būtent No-till gali prisidėti prie to, kad gyvos šaknys aktyviai „dirbtų“ visą auginimo sezoną“.
Užtat valstiečių ūkio „Anastasia“ (Dniepropetrovsko sritis) vadovas Andriy‘us Usov‘as kelia hamletišką klausimą: „Filosofija ar ekonomika? Tikiu, kad ir kokį verslą pradėtum, jei neti filosofijos, nieko gero nebus. Kas yra No-till? Šiais laikais fiksuojama vis daugiau imuninės sistemos ligų, ypač vaikų. O mokslininkai teigia, kad taip yra todėl, kad mūsų maiste trūksta naudingų medžiagų.
Taigi viskas prasideda nuo dirvožemio. Šias naudingas medžiagas teikia biota. Pagal tai, kiek tręšėme, dirvožemis turėtų būti kaip periodinė cheminių elementų lentelė, bet taip nėra. Chemija? Nenaudojame jos 20 metų, išskyrus herbicidus (dirvos herbicidų nenaudojame, tik sisteminius selektyviuosius). Ir, patikėkite, nekyla jokių problemų. Imunitetą augalui suteikia aktyvi ir veikli biota.
Daug klausimų kyla dėl organinių trąšų įterpimo. Mus mokė: kuo giliau įterpsi, tuo daugiau maistinių medžiagų dirvoje liks. Tačiau mokslininkai įrodė, kad organinės trąšos efektyviausiai veikia arba visai neužbėrus, arba užbėrus minimaliai.
Gamta sukaupė humusą, tad mes turėtume elgtis panašiai – šalia augalo šaknies suburti kuo daugiau gyvų mikrobų, kad jie daugintų humusu. Jei 1 tonai organinių trąšų išbersime daugiau nei 15 kg mineralinių trąšų veikliosios medžiagos, prasidės dirvožemio degradacija, o jei 30 kg, dirvožemio degradacija bus stipriausia“. Todėl, pasak A. Usov‘o, No-till yra dirvožemio degradacijos prevencija.
Erozija kaip postūmis
Dniepropetrovsko sritį galima laikyti pagrindiniu No-till technologijos diegimo Ukrainoje arealu. Vakarų Ukrainoje kiek kitaip. Voluinės srities Lucko rajono „Bauer-plus“ ūkio vadovas Vitaly‘us Rudchenko‘a turi unikalios praktikos. Kita vertus, apie kitus šios technologijos šalininkus Vakarų Ukrainoje neteko girdėti.
V. Rudchenko‘a ieškojo sprendimo įveikti vandens eroziją. Tai pastūmėjo jį pereiti prie No-till technologijos. Voluinės reljefas kalvotas, raižytas, su dideliais aukščio skirtumais. Reikėjo gelbėti dirvą nuo nuplovimo. Pravertė naujas technologinis mąstymas. Tiesa, pradžioje lygiose vietose susidarydavo vandens „dubenėliai“. Tačiau trečiaisiais No-till technologijos taikymo metais „dubenėliai“ išnyko. Tai buvo ženklas, kad ūkininkas pasirinko teisingą kelią.
Kodėl No-till? – klausiame Vitaly‘aus Rudchenko‘s.
Mūsų ūkyje dar nuo sovietmečio dirbo agronomas, kuris naudojo minimalaus ir smulkaus žemės dirbimo technologiją. Jis išmokė, kad tai padeda išsaugoti dirvą. Dirvožemio išsaugojimas man yra visa ko pagrindas. Laimime ekonomiškai ir aplinkosaugos prasme.
Kokie jūsų dirvožemiai?
Šviesiai pilki, pilki ir tamsiai pilki rūgštūs – tokių 80 proc. Ir apie 20 proc. rūgščių juodžemių. Turime apie 800 ha. Auginame žieminius ir vasarinius kviečius, kvietrugius, žieminius miežius, žieminius rapsus, cukrinius runkelius, sojas, lubinus, pupas, pašarinius žirnius.
Auginame ir dengiamuosius pasėlių (beveik pusėje ploto). Dalis Ukrainos, laimei, turi reikiamą drėgmės kiekį. Čia, Voluinėje, pakanka kritulių, kad galima auginti dengiamuosius augalus ir taip subalansuoti humusą, kompensuoti pagrindinių mūsų kultūrų humuso pašalinimą ir praturtinti organinių liekanų.
Pirmoji patirtis su tarpiniais pasėliais buvo liūdna. 2016 metais rugpjūtį buvo sausra, sideratai prastai augo. Buvau pasiruošęs viso to atsisakyti. Tačiau 2017 m. po tarpinių pasėlių pasėtos sojos subrandino beveik 4 t/ha derlių. Ir tada pastebėjau: čia turi būti kažkas gero, ir toliau sėjau tarpinius pasėlius. Taikau plačią sėjomainą ir šie dengiamieji mišiniai leidžia juos naudoti maksimaliai efektyviai.
Kokį derlių užauginote pernai?
Sojų pupelių maksimalus derlingumas siekė 5,3 t/ha, o vidutinis – 4,3 t/ha. Buvo pasėtos tradicinės sojos, ne GMO. Turėjau didelę jų įvairovę – 30 veislių. Apskritai 2023 m. sojų pupeles ir cukriniai runkeliai užaugino maksimalų derlių.
Netikėjau, kad tai įmanoma. Tačiau, esant sveikam dirvožemiui, mineralinių trąšų poreikis sumažėja, augalų būklė pagerėja. Daugelis sako, kad taikant No-till sumažėja derlius. Aš to nepatyriau, keičiau technologiją laipsniškai. 2013 metais atsisakiau arimo, 2016 m. perėjau prie tarpinių auginimo, derlius nesumažėjo. Taigi, technologija veikia!
Dengiamieji augalai prisotina dirvožemį organinių medžiagų, ir tai leidžia neprarasti produktyvumo. Tai galima įrodyti sojų pupelių, kukurūzų ir cukrinių runkelių pavyzdžiais. Cukrinių runkelių derlius taikant No-till technologiją siekė 90 t/ha, cukraus kiekis nemažėjo.
***
„Dirvožemis dirba“ – šie žodžiai kartojami įvairiuose seminaruose, skirtuose No-till technologijai. Kartu prisiminiau vieno ne itin patyrusio, bet nuoširdaus žinovo pasakymą: „Tikrasis ūkininko pajėgumas – priversti dirvą jam dirbti“. Kažkas pasakys, kad tai savanaudiškas pareiškimas. Anaiptol! Tik rūpestingai puoselėjamas dirvožemis bus ištikimas agrarininkui. O sveika dirva duos sveiką derlių.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Prancūzai protestuoja prieš prekybos susitarimą
2024-11-18 -
Vokietija tampa priklausoma nuo gyvų paršelių importo
2024-11-07 -
ES žemės ūkio subsidijos pildo milijardierių kišenes?
2024-11-06
Skaitomiausios naujienos
-
Nustatyti tiesioginių išmokų dydžiai už 2024 metus
2024-11-15 -
Žemdirbiai galės įsigyti besiribojančią žemės ūkio paskirties žemę
2024-11-13 -
Skelbiami nauji pelkių ir natūralių pievų žemėlapiai
2024-11-08
(0)