Lankasteris (Didžioji Britanija). Britų ūkininkas Andrew‘ius Woodhouse‘as (Endriu Vudhausas) laiko melžiamas karves ir mėsinius mišrūnus. Dvi kryptys ūkiui sukuria papildomą pridėtinę vertę.  

„Kitchen Ground Farm“ pieno ūkis Lankaširo grafystėje šiaurės vakarų Anglijoje įkurtas prieš 84 metus, 1940-aisiais. Prosenelio pradėtą veiklą dabar tęsia Andrew‘iu su taip pat iš ūkininkų kilusia žmona Alison ir dar kartu ūkininkaujančiu tėvu Ken‘u.

Pasižvalgius po kelis britų gyvulininkystės ūkius matyti, kad, palyginti su Lietuva, yra ir panašumų, ir skirtumų. Vienas didžiausių – jie drąsiau imasi galbūt ne technologinių naujovių, bet naujų sprendimų.

Woodhouse‘ų pieno ūkis – produktyvus ir rentabilus, tačiau šalia to Andrew‘ius nutarė išbandyti naują Didžiojoje Britanijoje taikomą strategiją, kai neperspektyvūs pieniniai galvijai sėklinami su seksuota vyriška mėsinių sperma, o gautas prieauglis penimas produkcijai.

Woodhouse‘ų ūkio mišrūnų banda

Dideliame ūkyje dirba tik šeimos nariai

Woodhouse‘ų ūkyje iš viso yra 640 galvijų, iš jų 180 pieninių karvių. Šeima dirba apie 200 ha nuosavos ir nuomojamos žemės, pašarus užsiaugina patys. Daugiau pieninių galvijų laikyti negali, nes riboja pievos. Žemė šioje šalyje brangi – akras kainuoja 8–15 tūkst. svarų. Nuomojamos žemės akras kainuoja 150 svarų už akrą (0,4 ha).

Vidutinis karvių produktyvumas – 10,5 tonos 3,4 proc. baltymingumo ir 4,4 proc. riebalingumo pieno. Už žalią pieną gegužę jis gavo 37 pensus/l (apie 43 euro ct/l), žiemą kaina buvo aukštesnė – 44,5 penso/l (52 euro ct/l). Pasak Andrew‘iaus, pieno ūkis duoda didesnį pelną negu mėsiniai. „Dėl to nėra jokių abejonių“, – tvirtai pareiškia britas.

Woodhouse‘ų pieninės karvės vidutiniškai duoda po 10,5 t pieno per metus

Karvių racioną sudaro žolės ir kukurūzų silosas, koncentruotieji pašarai pagal pieno kiekį ir sudėtį, laktacijos dieną. Pašarus šalto laikymo tvartuose dalija maišytuvu-dalytuvu. Tvartai turi mocioną, telyčios vasarą išleidžiamos į ganyklą.

Woodhouse‘ų gyvuliai vakcinuojami nuo diarėjos, rinotracheito ir leptospirozės. Lietuvos specialistams pasiteiravus, ar daug pasitaiko Mortellaro ligos atvejų, Andrew‘ius perklausė, kokia tai liga – pasirodo, jis tokios net nežino. Gal dėl to, kad kojų ligų profilaktikai skiria daug dėmesio, kas antrą dieną naudoja dezinfekcines formalino voneles.

Karvės pirmą kartą sėklinamos praėjus 50 dienų nuo apsiveršiavimo. Laktacijos trukmė – 305 dienos.

Ūkis didelis, tačiau darbuotojų Woodhouse‘ai nesamdo – dirba patys. Tiesa, Alison pagrindinės pareigos – mamos ir namų šeimininkės, nes augina 3 vaikus – 13, 11 ir 8 metų. Tad didžiausias krūvis tenka Andrew‘iui su tėvu. Jie patys šeria šimtus gyvulių, melžia, dirba žemę, atlieka statybos ir kitus kasdienius ūkio darbus. Tik per patį pašarų ruošimo darbymetį, kai reikia gaminti silosą, į pagalbą atskuba du dėdės. O būtinas paslaugas, pavyzdžiui, sėklintojo, nagų drožėjų perka.

Kadangi melžia patys, tai nei savaitgalių, nei atostogų neturi, tačiau Andrew‘ius tai nelaiko problema – toks jų šeimos gyvenimo būdas. „Be to, turiu tris vaikus, vadinasi, laisvo laiko nuo ūkio dar lieka“, – pokštauja jis.

„Mūsų tikslas dirbti ir viską daryti kuo paprasčiau, tada ir pelno uždirbame. Bet jeigu samdytume žmonių, pelno neliktų. Dabar visas atlyginimas mūsų, – kalba Alison. – O ateityje ūkį modernizuos, robotizuos galbūt mūsų vaikai.“

Andrew‘ius ir Alison Woodhouse‘ai į gyvenimą žvelgia su šypsena

Nuolat besišypsanti moteris neatrodo nei pervargusi nuo darbo, nei suirzusi, o humoras, regis, yra neatsiejama šios šeimos dalis.  

220 veršiavimųsi ir nė vieno sunkaus

Išmokos po Brexit‘o britų ūkininkams kasmet mažėja, o kiti metai bus paskutiniai, kai apskritai jas gaus. Vadinasi, reikia ieškoti kitų galimybių gauti daugiau pajamų. Andrew‘ius pasiryžo išbandyti strategiją „Pieniniai su mėsiniais“ – kryžminti prasčiausias pienines karves su mėsiniais.

Ši programa padės išgryninti pieninę bandą, atrenkant vertingiausias telyčias, o pieninių ir mėsinių mišrūnai jau naudojami produkcijai – jų mėsa pirmoje kartoje yra kokybiška ir paklausi, nes pigesnė nei grynakraujų. Tuo tikslu ūkininkas naudoja britų mėlynųjų ir angusų seksuotą vyrišką spermą, kartais panaudoja ir šarolė.

Pavasarį Andrew‘ius pradėjo daryti genominius tyrimus, kad nustatytų genetiškai geriausias telyčias. Jų turi daug, tad genomas padės suformuoti vertingiausią pieninę bandą. Šiemet veršiuosis 100 telyčių, tęsis didesnės apimties bandos keitimas. Vidutinis laktacijų vidurkis bandoje – 2,1.

Per metus ūkyje būna apie 220 veršiavimųsi, bet nė vieno sunkaus – tai lemia tiek pieninių, tiek mišrūnų genetika. „Tai ir yra veislininkystė“, – pastebėjo ūkyje kartu su būriu Lietuvos specialistų viešėjęs Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos direktorius dr. Edvardas Gedgaudas.

Britų ūkyje lankėsi būrys Lietuvos gyvulininkystės specialistų

Mišrūnai auginami ekstensyviai – pagrinde šeriami šienainiu, o koncentratų gauna minimaliai. Tačiau gerai augti jiems padeda ir genetinės savybės. Paskutines 6 savaites jie baigiami penėti kitame ūkyje, kurie turi sutartis su prekybos centrais – ten galvijai jau intensyviai šeriami koncentratais. Jeigu Andrew‘ius pats penėtų iki galo, tai gerokai padidintų auginimo sąnaudas ir sumažintų pelną, todėl jam labiau apsimoka parduoti nebaigtus penėti. Netinkami penėti vežami į mėsos perdirbimo įmonę.