Karlailas (Jungtinė Karalystė). Svečius iš Lietuvos britų ūkininkas Steve‘as Pattinsonʼas (Styvas Patinsonas) sutinka nuoširdžiai lyg senus draugus, o mūsų nosys uodžia viliojantį grilyje kepamos mėsos kvapą.

Steveʼas svečius moka priimti – jo namuose 2014 m. lankėsi netgi tuometinis princas Charlesʼas (Čarlzas), dabartinis Jungtinės Karalystės karalius Karolis III. Tiesa, to vizito tikslas buvo ne veislininkystė, o parama mažoms ūkininkų bendruomenėms, susiduriančiomis su problemomis.

S. Pattinsonʼo ūkio stiprybė – veislininkystė ir pieno ūkio efektyvinimas su mėsiniais galvijais. Tokia programa Jungtinėje Karalystėje vykdoma jau 15 metų ir ji leidžia ūkininkams uždirbti iš penėjimui skirtų veršelių mišrūnų – jie turi paklausą ir kainą.

Apie tai britų ūkininkas ir pasakojo iš Lietuvos atvykusiems gyvulininkystės ir veislininkystės specialistams.

Pattinsonʼų ūkyje Jungtinėje Karalystėje lankėsi būrys Lietuvos gyvulininkystės ir veislininkystės specialistų

Ūkyje yra 70 melžiamų karvių, porą dešimčių grynaveislių britų mėlynųjų veislės žindenių su prieaugliu, būrys mišrūnų – iš viso 150 gyvulių. Pattinsonʼai valdo 160 akrų (apie 65 ha) žemės – tiek užtenka žolei ir ganykloms.

„Šis ūkis yra visas mano gyvenimas“, – šypsosi britas. Darbuotojų jis nesamdo – dirba pats su sūnumi Joe (Džo), padeda žmona Claire (Kler), mama su patėviu. Dvi Pattinsonʼų dukros jau paliko tėvų namus.

Ūkio pasididžiavimas – britų mėlynieji galvijai

Piendavės – ne itin produktyvios, tad Steveʼas didžiuojasi ne jomis, o mėsiniais galvijais. Kelių jo grynaveislių britų mėlynųjų buliukų sperma jau testuojama „Cogent“ laboratorijoje ir netrukus bus naudojama prekybai. Steveʼo preciziškumas ūkyje, tikslūs duomenys apie veršingumo laikotarpį, veršiavimosi lengvumą, veršelio kokybę ir svorį padėjo jam patekti į „Cogent“ programą.

S. Pattinson‘as su šeima ūkininkauja Roudhede, netoli Kambrijos sostinės Karlailo. Šiaurės Vakarų Anglijos grafystė Kambrija ribojasi su Škotija, tad reljefas panašus – aplink driekiasi žaliuojantys kloniai ir kalneliai. O juose, kiek akys mato, ganosi avys ir galvijai.

Įšokus į Steveʼo žmonos Claire guminius batus lekiu į ganyklas apžiūrėti gyvulių. Kojos klimpsta, bet dėl tokio reginio ir basomis būtų galima bristi – britų mėlynieji atrodo įspūdingai. Didžiuliai, raumeningi galvijai ramūs, draugiški ir, kaip dauguma karvių, labai smalsūs. Šios veislės galvijus Pattinsonʼų šeima laiko 28 metus, nuo 1996-ųjų.

Steveʼo Pattinsonʼo britų mėlynųjų karvės ganykloje

Britų mėlynųjų veislė garsėja dideliu pašarų konversijos koeficientu. Jų racioną sudaro šiaudai ir žolė, minimalus kiekis koncentratų – jiems nereikia intensyvaus šėrimo, nes turi užsiauginti ne riebalus, o raumenis. „Tai padeda gerai dirbti prieskrandžiui ir išlaikomas raumeningumas, – sako Steveʼas. – O būtinus skeletui vystytis mineralus naudoju boliusų forma.“

Spermos gamybai naudojami buliai nėra nupenėti, nes riebalai mažina spermos kokybę, jie, anot Steve‘o turi išlaikyti sportinę kondiciją.

Kadangi britų mėlynieji panašūs į belgų mėlynuosius, kurie pasižymi sunkiu veršiavimusi, visiems kyla klausimas – kaip gi veršiuojasi britų mėlynųjų karvės ir telyčios? O veršiuojasi lengvai, nes jų veršingumo laikotarpis trumpesnis, veršeliai gimsta mažesnio, 38–43 kg svorio.

„Problemų dėl veršiavimosi turėjau anksčiau, kai kryžminau karves su limuzinais ir šarolė. Juos pakeitus britų mėlynaisiais problemos neliko“, – teigia Steveʼas.

Nors gimsta nedidelio svorio, po to britų mėlynųjų veršeliai greitai auga ir sparčiai penisi. Tai lemia dar viena veislės ypatybė – motinos yra pieningos. Nepieningas karves brokuoja, nes visa ūkio ekonomikos esmė – kad veršelis lengvai gimtų ir greitai augtų. Pasak Steveʼo, paros priesvorio skirtumas tarp grynaveislių britų mėlynųjų ir kryžmintų su pieniniais galvijais nežymus, nes britų mėlynųjų veislė labai gerai perduoda savybes.

Poros dienų amžiaus britų mėlynųjų jauniklis

O šis dičkis – vos dviejų mėnesių veršelis. Augimo sparta – britų mėlynųjų veislės ypatybė

Seniausia šios veislės ūkio karvė yra atvedusi 5 veršelius ir laukiasi šeštojo. Britų mėlynųjų karvių ūkinio tarnavimo trukmė skaičiuojama ne laktacijomis, o cezario pjūviais – vidutiniškai gyvena 2,5 cezario pjūvio. Jų pasitaiko, bet retai, pavyzdžiui, dėl užsisukusių veršelio kojų. Įprastai žindenės keičiamos kas 5–6 metus.

Britų mėlynieji – genetiškai raguoti galvijai, Steveʼas jų ragus šalina. Bet jau yra išvesta beragių linija, tad jis irgi veisimą kreips į tą pusę. „Vis dėlto įvesti beragiškumo geną nebus paprasta, nes gali nukentėti spalva“, – paaiškina britų ūkininkas.

Pieno ūkį efektyvina su mėsiniais galvijais

Pattinsonʼų senojo genotipo fryzų juodmargės karvės vidutiniškai duoda po 6,5 t pieno. Holšteinų laikyti nėra sąlygų – čia neužauga tokia gera žolė, kokios reikėtų holšteinams. Be to, jų nagos jautrios, tad ir šlapios ūkio ganyklos keltų problemų.

Karves Steveʼas melžia pats. O jeigu suserga? „Aš nesergu“, – juokiasi ūkininkas.

Steveʼas Pattinsonʼas rado būdų ūkio ekonominei gerovei sukurti

Pieno ūkis jau senokai buvo tapęs nemažu Steveʼo galvos skausmu, jis nedavė pelno, tad teko ieškoti optimaliausių išeičių. Ir viena tokių tapo pieninės bandos efektyvinimas, panaudojant britų mėlynųjų genetiką. Rezultatas – kokybiška ir paklausi tokių mišrūnų mėsa, kuri kuria pridėtinę vertę ūkiui.  

Tai jau tapo labai populiaria ūkio veiklos kryptimi Jungtinėje Karalystėje – maždaug 45 proc. pieninių karvių sėklinamos su britų mėlynųjų sperma geros kokybės pirmos kartos mišrūnų mėsai gauti.

Holšteinų ir britų mėlynųjų mišrūnas bulius, sveriantis apie 1 400 kg

Steve‘as apie 60 proc. pieninių karvių sėklina su britų mėlynaisiais, keletui įsodinti britų mėlynųjų embrionai, kurie susėklinti su vyriška seksuota sperma, kad gimtų buliukai. Natūralaus kergimo ūkyje niekada nenaudojo – jo tėvas daugiau kaip prieš 30 metų pats pradėjo sėklinti karves.

Šiuo metu ūkis gauna vienodai pajamų tiek iš pieno, tiek iš mėsinių galvijų. „Jeigu matysime, kad iš britų mėlynųjų uždirbame daugiau, su pienu nebevargsime“, – sako ūkininkas.