Naujosios Zelandijos ūkininkai sutinka mokėti už taršą
2019-10-07
pixabay.com nuotr.

Velingtonas. Naujosios Zelandijos valdžia už šiltnamio efektą sukeliančių dujų taršą ketina įvesti mokesčius trąšų pramonei ir gyvulininkystės sektoriui. Nacionalinė ūkininkų asociacija tokius planus sutiko per daug nesipriešindama, tačiau perspėja, kad agrarininkų nereikėtų apsunkinti.

Naujoji Zelandija iki 2050 metų nori tapti neutrali CO2 emisijos į atmosferą atžvilgiu. Šio tikslo neįmanoma pasiekti, jeigu jį įgyvendinant neprisidėtų žemės ūkis. Pastarajam šalyje tenka beveik pusė visos anglies dioksido taršos. Dabar šalies valdžia kartu su ūkininkų asociacijomis rengia „Veiksmų planą, padėsiantį sumažinti dujų emisiją žemės ūkyje“. Šia tema rašo portalas agrarheute.com.

Tiek šalies valdininkai, tiek žemės ūkio atstovai iš principo sutinka su tuo, kad nuo 2025 metų ūkininkų ūkiuose turėtų būti registruojami šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimai, o gyvulių augintojai turėtų mokėti už atmosferos taršą. Tiesa, pereinamuoju laikotarpiu įvedusi tokį mokestį valdžia iš pradžių nori nemokamai suteikti 95 proc. nustatytos taršos normos.

Naujosios Zelandijos aplinkos ministerijos duomenimis, esant 16,5 eurų už toną CO2 mokesčiui, atitinkamas mokestis ūkiams siektų tik 0,6 eurocento už kilogramą jautienos arba pieno (skaičiuojant sausosiomis medžiagomis), arba mažiau kaip 1 eurocentą už avienos kilogramą.  

Kalbant apie taršos mokesčius, jų surinkimo administracinės išlaidos bus peržiūrimos papildomai. Pavyzdžiui, jeigu išmetimai bus mažesni už nustatytą normą, arba ūkininkai įgyvendina klimato kaitos prevencijos priemones (tokias, kaip medžių sodinimas), jie patys turėtų gauti kompensacijų iš biudžeto.

Naujoji Zelandija iki 2025 metų šiltnamio dujų emisijos kontrolės sistemą planuoja įvesti kiekvieno gyvulių fermoje, taip pat visose pieno ir mėsos perdirbimo įmonėse.

Naujosios Zelandijos žemės ūkio ministras teigiama įvertino valdžios įstaigų ir žemės ūkio sektoriaus atstovų bendradarbiavimą klimato kaitos klausimu. „Ūkiai dabar galės kontroliuoti dujų emisiją“, - sakė ministras.   

Nacionalinės ūkininkų asociacijos atstovas, atsakingas už klimato politiką, taip pat pritaria tokiam planui. Tačiau jis perspėja, kad ūkiams neturėtų būti keliami pertekliniai reikalavimai. Esą mokesčiai už taršą galėtų būti tokie, kad skatintų metano išmetimų mažinimą. Panašiai, kaip mokesčiai už taršius automobilius turėtų skatinti pereiti prie elektromobilių.

Deja, elektrinių avių nebūna, todėl fermų savininkai privalės rasti kitų galimybių, kaip sumažinti išmetamų teršalų kiekį.  

MŪ inf.

(4)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

  • vietinis

    kazi kada prades moketi ukininkams uz deguonies gamyba ju laukuose,miskuose.O gal jau raketos ozone skyliu nepalieka,juru,oro ir kariuomanes transportas juda ekologisku,neapmokestinamu antigravitaciniu pricipu?

  • vietinis

    Pasirodo ukininkai apmokestinami kad mokslo zmonem ir politikams uzkalkejo galvos beieskant duju issiskyrimo panaudojimo tarkim biohumuso gamybos,mineralizacijos,ekologiskumo tikslams.Anty paleidote,su mokesciu sutiko,bet neparasote ka veiks su surinktu mokesciu,nepanasu kad ora pravalis.

  • Tomas

    Anksčiau visi laikė karves ir nieko jos neteršė. Dabar, kai kaime neliko karvių, staiga jos pradėjo bezdėti, kad likusiems ūkiams galėtų paskutines kelnes numauti...

  • A

    "Žalioji" isterija naudojama mokesčių kėlimui visame pasaulyje.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Lietuvoje drastiškai mažėja gyvulių skaičius. Kaip tai vertinate?
Orai