Londonas. Pietvakarių Škotijoje esančiuose Galovėjaus miškuose laisvai ganosi vietinės mėsiniai galvijai. Čia pirmą kartą išbandoma virtualios tvoros technologija, kai gyvuliai nešioja ant kaklo GPS antkaklius.

Siekiant išsaugoti biologinę įvairovę, neriboti laukinių gyvūnų migracijos, paskatinti miškų augimą, ieškoma alternatyvų tradiciniams ganymo aptvarams ir elektrinėms tvoroms. Damfriso ir Galovėjaus regiono (Jungtinė Karalystė) kraštovaizdyje išbandomas Norvegijos įmonės virtualus piemuo. Pirmiesiems eksperimentams simboliškai pasirinkta vietinė mėsinių galvijų banda, rašo BBC portalas. 

Technologijos veikimo principas nesudėtingas. Ūkio savininkas telefono programėlėje įveda ganyklų ribas ir jas aktyvuoja. Tai yra teritorija, kurioje leidžiama būti galvijams. Kiekvienas bandos narys ant kaklo nešioja daviklį su GPS. Prietaisas skleidžia garsą, jei gyvulys priartėja prie ganyklos pakraščių. Kuo labiau jis artinasi prie virtualios tvoros, tuo dažniau pasigirsta signalas. Jei galvijas nepaiso įspėjimų, gauna elektros impulsą, kuris lygus standartinės elektrinės tvoros skleidžiamam impulsui. 

Praktika rodo, kad galovėjai greitai pripranta nešioti antkaklius ir perpranta garsinius signalus. Jie įgudo neperžengti nustatytų ganyklos ribų. 

Programėlė telefone leidžia sekti bandą visą dieną ir rodo gyvulių aktyvumą. Ji taip pat praneša, jei kas nors priartėja prie virtualios tvoros, gauna elektrinį impulsą, garsinį įspėjimą ar pabėga iš teritorijos. 

Ganymo be tvorų pranašumas labai didelis. Ūkininkas valdo bandą per nuotolį priklausomai nuo to, kokiu intensyvumu ji nuėda žolę. Galvijus galima išlaikyti tam tikrose ribose arba perkelti į naują teritoriją be žmonių pagalbos. 

Škotijos aplinkos apsaugos specialistai įsitikinę, kad technologija padės pagerinti ir teritorijos augmenijos būklę. Gyvulių judėjimo kontrolė svarbi, norint apsaugoti naujai besiformuojančius jaunus miškus ir užtikrinti jų plėtrą. Taip tikimasi išsaugoti laukinių paukščių ir gyvūnų buveines.