Berlynas. Po prasto praėjusių metų cukrinių runkelių derliaus Europos Sąjunga turės apmąstyti savo politiką šios žemės ūkio šakos ir taip pat neonikotinoidų atžvilgiu, teigia didieji cukraus gamintojai.

Manoma, kad cukraus, įskaitant izogliukozę (gliukozės-fruktozės sirupą), gamyba šį sezoną Europos Sąjungoje (ES) ir Jungtinėje Karalystėje (JK) sudarys tik 16,3 mln. tonų, tai būtų beveik 10 proc. mažiau nei praėjusiais metais, rašo portalas agrarheute.com.

Išskyrus JK gamybą, ES 2020–2021 metų sezoną pagamins tik 15,4 mln. tonų baltojo cukraus ekvivalento, t.y. beveik 15 proc. mažiau nei praėjusiais metais. Šios statistikos pagrindas - Europos Komisijos duomenys ir cukraus gamintojų „Pfeifer & Langen“ skaičiavimai.

Hermanas Josefas Šmitas (Hermann Josef Schmitz), vienos pirmaujančių cukraus gamintojų Europoje - „Pfeifer & Langen“ žemės ūkio vadovas, teigia, kad spraga ES cukraus rinkoje iki kito derliaus greičiausiai bus užpildyta importu.

Pasak H. J. Šmito, palyginti mažą ES cukrinių runkelių derlių lėmė kelios priežastys. Viena jų - dėl žemų cukraus, o kartu ir derliaus supirkimo kainų ūkininkai 2020 m. 2,3 proc. sumažino runkelių plotus.

Didžiausių cukraus gamintojų - Prancūzijos ir Vokietijos ūkiai augino mažiau cukrinių runkelių dar ir dėl ​​to, kad buvo uždarytos 5 cukraus gamyklos šiose šalyse.

Lenkijoje, kur cukrinių runkelių auginimas remiamas subsidijomis, „Pfeifer & Langen“ skaičiuoja, kad jų plotas pernai padidėjo 10 tūkst. ha, tačiau bendram vaizdui tai neturėjo didelės įtakos.

Faktas yra tas, kad Prancūzijoje, didžiausioje šalyje-gamintojoje, cukrinių runkelių derlius pernai buvo tiesiog katastrofiškas. Dėl gausybės amarų pasėliuose labai išplito virusinė liga - runkelių gelta, nuostolius dar padidino sausra. Viso to rezultatas - blogiausias derlius per 20 metų. H. J. Šmitas prancūzų cukrinių runkelių derliaus nuosmukį įvertino maždaug 25 proc.

Lenkijoje cukrinių runkelių derlių ir paveikė nepalankūs orai, buvo problemų ir dėl ligų. Vokietijoje, kaip ir Prancūzijoje, runkeliuose išplito virusinė gelta, pasėlius kankino sausra pavasarį ir vasarą.

Kainos kyla, bet nepakankamai greitai

Praėjusiais metais ES cukraus kainos šiek tiek pakilo iš itin žemo 2019 m. lygio. Tačiau tolesniam kainų atsigavimui, „Pfeifer & Langen“ analitikų nuomone, nuo 2020 m. kovo trukdo neaiškumas, keliamas koronaviruso pandemijos. Maisto pramonė užsako mažiau cukraus nei įprasta.

2020 m. spalio mėn. Europos Komisijos paskelbta baltojo cukraus vidutinė kaina - maždaug 381 Eur/t liko žemesnė už tikslinę (orientacinę).

Pasak H. J. Šmito, to nepakanka norint sėkmingai auginti cukrinius runkelius. O tam, kad atsigautų cukraus gamyba, reikia, kad kiltų cukraus kainos.

Paskatins leisti neonikotinoidus?

Manoma, kad tokia situacija ES cukraus sektoriuje paskatins Briuselį peržiūrėti kai kurias pesticidų politikos nuostatas. Tikėtina, jog skubūs leidimai laikinai naudoti anksčiau uždraustus neonikotinoidus (jie svarbūs apsaugant runkelius nuo kenkėjų) artimiausioje ateityje taps įprasti ES.

Nepaisant prastų pernykščių metų, „Pfeifer & Langen“ kompanijos analitikai, teigiamai vertina ES cukrinių runkelių auginimo perspektyvas 2021-aisiais. H. J. Šmitas „labai pasidžiaugė“ tuo, kad Vokietijoje buvo išduoti regioniniai skubūs leidimai runkelių sėkloms apdoroti neonikotinoidais.

Cukraus gamintojai įsitikinę, kad 2022 m. taip pat reikės skubių išimčių minėtiems insekticidams, nes viltis, kad per ateinančius 3–5 metus atsiras naujų atsparių minėtai virusinei ligai ir kartu stabilaus derlingumo cukrinių runkelių veislių, mažai tikėtina.

MŪ inf.