Londonas. Naujausi tyrimai rodo, kad kraštovaizdžio pagyvinimas medžiais ir krūmais gali turėti ne tik estetinę, bet praktinę naudą. Ypač - Europoje nykstančioms bičių populiacijoms.

Mokslo žurnale „Agriculture, Ecosystems & Environment“ rašoma, kad pastaraisiais metais daugelyje senojo žemyno šalių vabzdžių apdulkintojų mažėja dėl žemės ūkyje naudojamų cheminių medžiagų. Nyksta ne tik naminės, bet ir laukinės bitės, kamanės, žiedmusės - jų natūralias buveines pakeitė besiplečiantys kultūrinių augalų laukai.

Jungtinėje Karalystėje dedama daug pastangų, norint susigrąžinti bites. Tarp jų - ir laukinių gėlių juostų sodinimą žemės ūkio paskirties žemėje, tačiau naujausi Lankasterio universiteto tyrimai atskleidžia, kad daug efektyviau ir ekonomiškiau teritorijas būtų apželdinti medžiais ir gyvatvorėmis. Palyginti su vienmečiais žoliniais augalais, daugiamečiai suteikia apdulkintojams daugiau maisto, tai yra žydinčiuose medžiuose aptinkama daugiau žiedų nei pievoje. Mokslininkai taip pat pastebėjo, jog bitės teikia pirmenybę medžiams, jei gali rinktis, iš ko nešti medų.

Medžiai, krūmai teikia bitėms ir antrinę naudą, nes kraštovaizdžio objektai naudojami kaip „žaliasis žemėlapis“, padeda vabzdžiams orientuotis ir rasti kelią nuo avilio iki medunešio vietos. Šie augalai, saugantys nuo vėjo ir lietaus, ypač naudingi laukinėms bitėms, kurios šakose kuria savo lizdus.

„Atsižvelgiant į tai, kad šie ištekliai yra svarbūs apdulkintojams, kirsdami krūmynus ir miškus, mes verčiame juos badauti ir prisidedame prie populiacijos mažėjimo“, – teigė tyrimo autorius dr. Filipas Donkerslėjus (Philip Donkersley) iš Lankasterio universiteto. Mokslininkas siūlo pasinaudoti dirbtiniu intelektu ir sukurti intelektualius algoritmus, kurie padėtų projektuoti kraštovaizdį taip, kad jis suteiktų apdulkintojams reikalingą maisto ir prieglobsčio šaltinį.

MŪ inf.