Briuselis. Geras šio sezono derliaus perspektyvas ES lygmeniu palaiko itin dideli lūkesčiai Ispanijoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje, Graikijoje ir Baltijos šalyse, teigiama naujausioje MARS apžvalgoje.

Kaip rašoma ES pasėlių stebėsenos sistemos MARS apžvalgoje, visoje ES ir kaimyninėse regiono teritorijose stebimas skirtingas pasėlių vystymasis.

Nuolatinis vandens trūkumas vis labiau veikia pasėlius Vakarų Belgijoje, centrinėje Prancūzijoje, Rytų Vokietijoje, Vakarų Lenkijoje ir Vengrijoje, ypač tai turės įtakos vasarinių augalų derliui. O Šiaurės Italijoje žieminių augalų derlius, tikėtina, sumažės dėl per didelio kritulių kiekio.

Vienur kritulių trūko, kitur jų per daug

Apžvelgiant orų sąlygas nuo gegužės pradžios iki birželio vidurio, konstatuojama, kad Vakarų Europoje pavasario sausros periodas atslūgo tik iš dalies, o centrinėje Prancūzijoje ir Vengrijoje susiformavo sausros, tiesa, kol kas žieminių kultūrų pasėliams jos turėjo ribotą poveikį.

Vakarų Belgijoje ir pietvakarių Nyderlanduose išlieka didelis pavasario kritulių deficitas (apie 50 proc.). Sausra neigiamai paveikė žieminius javus, taip pat ir vasarinius augalus. Jeigu nebus lietaus, situacija pasėliuose gali pablogėti.

Rytų Vokietijoje ir Vakarų Lenkijoje kritulių kiekis buvo mažesnis už vidutinį, tačiau tolygiai pasiskirstė ir kažkiek papildė dirvožemių vandens lygį. Kol kas reikšmingo neigiamo poveikio žieminiams javams nepastebėta. Tačiau jeigu ir toliau, kaip prognozuojama, kritulių bus mažai arba visai nebus, žieminių ir vasarinių augalų augimo sąlygos gali pablogėti.

Vengrijoje, Slovėnijoje ir šiauriausioje Kroatijoje nuo gegužės pabaigos patiriamas kritulių deficitas. Nors žieminių kultūrų derlingumo prognozės išlieka teigiamos, nuolatinis dirvožemio drėgmės mažėjimas pavojingas vasarinių kultūrų derliaus potencialui.

Pietų ir centrinėje Vokietijoje kenkėjų protrūkiai kelia grėsmę šakniavaisiams. Nuo gegužės vidurio pranešama apie kenkėjų protrūkius: cukrinius runkelius ir bulves puola cikados, pernešančios bakterines ligas. Preliminarūs skaičiavimai rodo, kad gali būti paveikta trečdalis cukrinių runkelių plotų.

Bendros derlingumo prognozės nesumažintos, bet situacija šalyse skiriasi

Nepaisant permainingų sezono oro sąlygų, MARS kol kas nesumažino daugelio lauko augalų derlingumo lygio. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, MARS dar 1 proc. padidino ES bendrą javų, taip pat kviečių, 2 proc. – miežių, 1 proc. – rapsų, saulėgrąžų, sojų, žirnių derlingumo prognozes.

Numatoma, kad šį sezoną ES visų lauko augalų (išskyrus rugių) derlingumas turėtų būti didesnis negu paskutiniųjų 5 metų vidurkis. Rugių derlingumas prognozuojamas nepakitęs – toks kaip daugiametis vidurkis – 4,19 t/ha.

Šiemet labiausiai padidinta ES žieminių miežių derlingumo prognozė – 12 proc. iki 5,38 t/ha. Dėl to ir bendras miežių derlingumas gali padidėti net 10 proc., palyginti su 5 metų vidurkiu.

Kviečių derlingumas ES gali padidėti 6 proc. iki 5,86 t/ha, žirnių irgi 6 proc. iki 2,36 t/ha, lauko pupų – 3 proc. iki 2,84 t/ha, kvietrugių – 2 proc. iki 4,44 t/ha.

Vertinant pagal šalis, šį sezoną, palyginti su 5 metų vidurkiu, kviečių derlingumas labiausiai gali padidėti Ispanijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje, Suomijoje, Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Vengrijoje, Portugalijoje. Minėtose šalyse, taip pat ir Prancūzijoje laukiamas ir reikšmingesnis miežių derlingumo augimas.

ES bendras rapsų derlingumo padidėjimas, palyginti su 5 metų vidurkiu, numatomas nežymus – 1 proc. iki 3,18 t/ha. Tačiau skaičiai labai išsiskiria, jeigu vertintume skirtingas šalis. Labiausiai rapsų derlingumas gali išaugti Rumunijoje, Bulgarijoje, Ispanijoje, Lietuvoje, Latvijoje, kiek mažiau – Estijoje, Suomijoje, Vengrijoje. O Lenkijoje, Čekijoje ir Slovakijoje prognozuojamas reikšmingas rapsų derlingumo kritimas – 4–6 proc.

Šį sezoną ES numatomas 37,1 t/ha bendras bulvių derlingumas, jis būtų 2 proc. didesnis negu 5 metų vidurkis. Palyginti su prieš mėnesį buvusia prognoze MARS bulvių derlingumą sumažino 1 proc. Taip pat 2 proc. sumažinta cukrinių runkelių derlingumo prognozė – iki 76,3 t/ha, tačiau vis tiek tai būtų 4 proc. daugiau negu 5 metų vidurkis.