Ryga. Jaunam latvių ūkininkui Raičiui Ungurui gali tekti sumokėti 38 tūkst. eurų dydžio baudą už tai, kad nusižengė Kioto protokolui ir sukėlė klimato pokyčius. Taip Miškų tarnyba vertina ūkininko veiksmus išvalant maždaug 1 ha šabakštyną ir įdirbus žemę sėjai.

R. Unguras perėmė ūkį iš savo tėvo prieš šešerius metus, specializuojasi mėsinėje gyvulininkystėje. Kadangi ūkis ekologinis, ūkininkas savarankiškai augina pašarinius grūdus. 28-erių metų ūkininkas turi aukštąjį agronominį išsilavinimą, yra įgijęs zootechnologijos magistro laipsnį.

Anot Latvijos televizijos laidos „Panorāma", R. Unguras įgyvendino tris ES finansuojamus projektus, dalyvauja jaunųjų ūkininkų paramos programoje. Jis nuomoja 0,9 ha žemės, kuri, sprendžiant pagal turimus dokumentus, yra žemės ūkio paskirties. Miškininkų dokumentuose ji - miško paskirties.

Kadangi apylinkėse žemės trūksta, ūkininkai įdirba kiekvieną tinkamą plotelį. Tačiau Miškų tarnybos nuomone, ūkininkas R. Unguras šiuo atveju nusižengė įstatymui, jo veikla - neteisėta.

Pasak ūkininko, prieš 15 metų ginčytinas sklypas buvo dirbama žemė. Tačiau vėliau apleistas, apaugo krūmais, beržais, juodalksniais ir kt.

Anot „Panoramos", pernai pavasarį miškininkai surašė aktą dėl neteisėto miško kirtimo ir skyrė ūkininkui 3 tūkst. eurų baudą. Ūkininkas baudos mokėti nemanė, nes jautėsi teisus - miško čia nebuvo, vien šabakštynai. Kai apskundė paskirtąją baudą, Miškų tarnyba ėmė traktuoti ūkininko nusižengimą pagal kitą straipsnį, kuris numato dešimteriopai didesnę baudą.

Žemės ūkio ministerijos Miškų departamento atstovai aiškina, kad sumažinus miškų plotus didėja į aplinką patenančių kenksmingųjų medžiagų. Todėl pritaikyta kita baudų skaičiavimo metodika, kuri skirta išreikalauti kompensacijas už aplinkai daromą žalą ir neigiamą įtaką klimato pokyčiams pagal Kioto protokolo nuostatas.

Anot ūkininko R. Unguro, jam atvirai buvo pasakyta, jog jei būtų laiku sumokėjęs 3000 eurų baudą, didesnių rūpesčių neturėtų.

MŪ inf.