Latvijos pieno sektorius irgi išgyvena sunkmetį
2020-06-22

Ryga. Didelius pieno sektoriaus sunkumus patiria ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos pieno gamintojai. Latvijos žemės ūkio bendrijų asociacija teigia, kad padėtis kritinė.

Vidutinė pieno supirkimo kaina Latvijoje per pastaruosius du mėnesius nukrito 18 proc. – nuo 0,307 EUR/l kovą iki 0,256 EUR/l gegužę. Prie Europos Komisijos įkurtos Pieno rinkos stebėjimo observatorijos duomenys apie ES valstybių narių preliminarias pieno supirkimo kainas rodo, kad kaina Latvijoje šių metų gegužę buvo 21,2 proc. mažesnė, palyginti su ES vidurkiu.

Nors pieno perdirbėjai daug kalbėjo apie tai, kad supirkimo kaina krenta dėl pandemijos sukelto vartojimo sumažėjimo pasaulio rinkose, Pieno rinkos stebėjimo observatorijos duomenimis, ten, kur buvo didžiausias pandemijos protrūkis (Italija, Vokietija, Ispanija), pieno supirkimo kainos tais mėnesiais nesumažėjo nė centu.

Linas Agro 20 08 03

Lietuvos ir Latvijos pieno sektorius sprendžia panašias problemas: mažiausia pieno supirkimo kaina visoje ES; daug daugiau krentanti, palyginti su ES vidurkiu; stambiųjų perdirbėjų elgesys su pieno gamintojais bei kooperatyvais.

„Pieno ūkių padėtis vis dar kritinė, pieno supirkimo kaina nedidėja ir, pasak mūsų asociacijos narių,  yra mažesnė už savikainą. Žemės ūkio ministerija sprendžia dėl paramos pieno ūkiams, tai reikštų Europos fondų išmokas - 86 eurus už melžiamą karvę, tačiau tai būtų tik laikinas problemos sprendimas kritiniu metu“, - portalui manoukis.lt apie padėtį Latvijoje kalbėjo šios šalies žemės ūkio bendrijų organizacijos vykdomasis direktorius Kasparas Melnis (Kaspars Melnis).

Nors pieno supirkimo kaina, pasak jo, stabilizavosi žemiausiame taške, nedidelis jos pokytis nereiškia grįžimo prie normalių kainų. „Padėtis ūkiuose dabar priklauso nuo ūkininkų santaupų ir, galima daryti prielaidą, kad tokių ūkių padėtis labai greitai gali tapti kritinė, - teigė K. Melnis. - Šiuo metu visa įmanoma parama pieno augintojams yra įvairūs išankstiniai mokėjimai ir galimybės skolintis. Tačiau tokiomis aplinkybėmis, kai pienas turi būti parduodamas už mažesnę nei jo gamybos kaina, būtų neapdairu imti kreditą.“

Kai kurie šalies pieno sektoriaus dalyviai po pasiekto kainų dugno pastaruoju metu tarsi mato pirmuosius vilties ženklus, kad pieno kainos gali atsigauti. Taip teigė Mirdza Feldmanė, kooperatyvo „Baltu piens“ valdybos pirmininkė (šio kooperatyvo narys yra ir ŽŪK „Rešketėnai“).

„Pieno kaina nuo birželio 16 dienos pakilo vienu centu ir pasiekė 24 ct/kg. Tai yra didžiausia įmanoma kaina, kurią gaus mūsų nariai. Bet mes nežinome, kokią kainą gausime vėliau“, - kalbėjo M. Feldmanė.

Latvijos kooperatyvas, šviežią pieną parduodantis AB „Rokiškio sūris“ ir „Žemaitijos pienui“ Lietuvoje bei įmonei „Latvijas piens“ – Latvijoje, taip pat susiduria su tuo, kad kooperatyvams stambūs perdirbėjai moka mažesnę kainą negu pavieniams dideliems ūkiams. „Vis dar neišspręsta problema, kad pieno supirkėjai - pieno perdirbimo įmonės moka pieno gamintojų kooperatyvams „kainą prie gamyklos vartų“, tačiau stambūs ūkininkai gauna kainą „prie ūkio vartų“, - teigė Latvijos kooperatyvo vadovė.

Kooperatyvas „Baltu piens“ vienija 8 Latvijos ir vieną Lietuvos pieno gamintojų kooperatyvą. Jo nariais yra beveik 1 500 pieno gamintojų Latvijoje. „Baltu piens“ per metus pagamina beveik 250 tūkst. tonų šviežio pieno.

Kooperatyvo „Pieno logistika“ valdybos pirmininkas Agris Ludriksonas (Agris Ludriksons) informavo, kad birželį pieno kaina po užsitęsusio kritimo pagaliau pakilo dviem centais ir dabar kooperatyvo nariai gauna 27 ct/kg. „O prieš prasidedant koronaviruso pandemijai gaudavome 32 ct/kg. Bet tikimės, kad žalio pieno rinka atsigaus.“

Šis kooperatyvas vienija daugiau negu 50 narių, per dieną surenka 140-150 tonų pieno, kurio didžiąją dalį parduoda trims Latvijos pieno perdirbimo įmonėms.

Žiniasklaidos grupės „Latvijas Mediji“ agrožinių žurnalistas Uldis Graudinis (Uldis Graudinš) portalui manoukis.lt teigė, kad ūkininkai skundžiasi, jog pieno kaina buvo žymiai sumažinta po to, kai šalies Vyriausybė informavo apie savo planus paremti žemės ūkį ir pieno sektorių: „Teigiama, kad pieno kainos sumažinimas ūkininkams pateisintas tuo, neva Vyriausybė mokės jums kompensaciją.“ Apie tokius perdirbėjų veiksmus ne kartą viešai kalbėta ir Lietuvoje.

Balandžio 14 d. Latvijos Vyriausybė nusprendė rezervuoti 45,5 mln. eurų iš nenumatytų atvejų fondų žemės ūkiui, miškininkystei ir maisto pramonei. 35,5 mln. eurų iš šios sumos yra skirta pirminių žemės ūkio produktų gamintojams.

Projekte numatytas vienkartinis pajamų stabilizavimas gyvulininkystės sektoriaus ūkininkams, užsiimantiems pieno gamyba, mėsinių galvijų ir penimų kiaulių auginimu. Išmokos bus gautos tik tuo atveju, jei gamybos pajamos nuo 2020 m. balandžio iki birželio mėn., palyginti su ataskaitiniu laikotarpiu, sumažės 20 proc. Sprendimą dėl šios paramos taikymo priims Žemės ūkio ministerija.

Pienininkystei bendra paramos suma yra 12,5 mln. EUR. Ūkininkas bus mokama 86 EUR išmoka už pieninę karvę, jei ūkininko bandoje atitinkamu laikotarpiu bus bent trys karvės, o pienas bus pristatomas be tarpininkų.

Padėtis rinkose

ES pagaminto pieno kiekis nuo 2020 m. sausio iki kovo padidėjo 2,8 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. ES-27 šalyse vidutinė pieno kaina balandžio mėn. krito 0,5 proc. ir yra 34,23 ct/kg.

Lietuvoje gegužės mėnesį vidutinė natūralaus (4,13 proc. riebumo ir 3,35 proc. baltymingumo) pieno supirkimo kaina buvo 254 Eur/t - 9,9 proc. mažesnė, palyginti su balandžiu, kai mokėta 282 Eur/t.

Per pastarąsias keturias savaites ES 2,6 proc. padidėjo sviesto kaina ir dabar ji siekia 295 EUR/100 kg, o lieso pieno miltelių kaina, kuri dabar yra 203 EUR/100 kg, padidėjo 4,1 proc. Pasauliniame pieno prekybos indekse (Global Dairy Trade Index) taip pat galima pastebėti nedidelį 1 proc. atsigavimą.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 20.05.14

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios mintys / emocijos Jus aplankė sužinojus apie pasiektą ES susitarimą dėl didesnių tiesioginių išmokų?
Orai