Briuselis. Didžiausia Europos Sąjungos trąšų tiekėja išlieka Rusija. Jos dalis ES trąšų importe išaugo nuo 28 proc. (2021 m. pirmą ketvirtį) iki 34 proc. (2025 m. antrą ketvirtį).

Kitos pagrindinės ES trąšų importo šalys yra Egiptas (17 proc.) ir Marokas (13 proc.), informuoja Eurostatas.

Remiantis Europos Parlamento ataskaita, trąšų importas labai padidėjo 2023 m. – sudarė 3,6 mln. t (jo vertė siekė 1,28 mlrd. Eur), o 2024 m. – apie 4,4 mln. t (vertė apie 1,5 mlrd. eurų).

Lenkų portalo farmer.pl skaičiavimais, 2025 m. pirmą pusmetį ES trąšų importas iš Rusijos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, padidėjo 48 proc. – iki 3,25 mln. t, o jo vertė siekė maždaug 1,12 mlrd. eurų.

Vien 2025 m. birželį į Europos Sąjungą įvežta net 911 000 t rusiškų trąšų (jų vertė siekė 331,5 mln. Eur) – gerokai nei dvigubai daugiau palyginti su geguže (apie 400 000 t) ir tris kartus daugiau nei prieš metus (2024 m. birželį – 275 000 tonų) . 

Kodėl ES vis dar perka rusiškas trąšas

Kaip rašo vokiečių „Deutsche Welle“, Europos ūkininkai yra labai priklausomi nuo azoto trąšų, kurioms gaminti Rusija turi daug pigių dujų.

Antra, dėl karo veiksmų ir dujų kainų šuolio europietiškų trąšų gamyba tapo mažiau konkurencinga – dėl to ES priversta importuoti pigesnes rusiškas trąšas.

Analitikai pabrėžia, kad didelis importas kelia geopolitinę riziką, nes Rusija gauna pajamų, kurias gali naudoti karui finansuoti.

Didžiausius trąšų kiekius iš trečiųjų šalių 2024 m. įsigijo: Prancūzija – 2,8 mln. t, Lenkija – 2,33, Belgija – 2,05, Italija – 1,73, Ispanija – 1,6 mln. tonų.

Europos Sąjungos trąšų importas iš trečiųjų šalių 2021 ir 2025 m., proc.

Šaltinis - Eurostatas

Prancūzija didžiausią trąšų kiekį įsigijo iš Rusijos - 636 tūkst. t, Egipto – 563 ir Alžyro – 415 tūkst. t; Lenkija – iš Rusijos – 1,27 mln. t ir Baltarusijos – 216 tūkst. t;  Belgija – iš Kanados – 886 tūkst. t, Italijos ir Egipto –  539 tūkst. tonų.

Didžiausią kiekį Rusijoje pagamintų trąšų Europos Sąjungoje įsigijusios šalys: Lenkija, Prancūzija, Vokietija. 

Lenkija yra vienas pagrindinių rusiškų trąšų importuotojų ES. Anot šalies žiniasklaidos, 2024 m. lenkų ūkininkai skubėjo pirkti rusiškų trąšų, dar prieš įsigaliojant griežtesniems ES tarifams.

ES atsakas – tarifai ir apribojimai

Liepą įsigaliojo nauji ES tarifai rusiškoms ir baltarusiškoms trąšoms, kurioms dar nebuvo taikomi papildomi muitai. Tikslas – sumažinti ES priklausomybę nuo šio importo, taip pat sumažinti Rusijos eksporto pajamas ir apriboti jos galimybes finansuoti agresyvų karą prieš Ukrainą.

Trąšų tarifai bus didinami palaipsniui, per trejų metų pereinamąjį laikotarpį, stebint, kad būtų užtikrinti ES trąšų pramonės ir ūkininkų interesai.

ES nurodo, kad rusiškos ir baltarusiškos trąšos, kurioms taikomi nauji tarifai, 2023 m. sudarė daugiau kaip 25 proc. bendro ES trąšų importo (apie 3,6 mln. tonų).

Perėjimas gana sudėtingas ir ilgas

Rusiškų šaltinių analizė rodo, kad Rusija taiko strateginę politiką trąšų eksportui, nes trąšos (ypač mineralinės) yra viena iš jos svarbių eksporto prekių, kuri ne visada patenka po sankcijomis.

Be to, rusų analitikų teigimu, Rusijos gamintojai stipriai išnaudoja ES priklausomybę nuo azoto trąšų, ypač kai ES gamybos kaštai auga dėl energijos brangimo. 

Siekdama sumažinti priklausomybė nuo Rusijos trąšų, ES skatina jų tiekimą iš kitų šaltinių, gamybą pačioje ES, bet šis perėjimas gana sudėtingas ir ilgas.