Ryga. Dėl praėjusių smarkių liūčių ir sukeltų potvynių 27-iose Latvijos savivaldybėse paskelbta nepaprastoji padėtis. Tokį sprendimą pasiūlė šalies Krizių valdymo taryba. Tai leis iš dalies atlyginti žemdirbių patirtus nuostolius, panaudojant valstybės lėšas, skirtas nenumatytoms išlaidoms.

Žemės ūkio ministro Janio Duklavo teigimu, ūkininkai galės elektroniniu būdu pranešti apie patirtus nuostolius ir pateikti prašymus dėl kompensacijų, tačiau dar nenustatyti kriterijai, pagal kuriuos bus skaičiuojamos kompensacijos. Vienas iš kompensavimo mechanizmų - nuostolių atlyginimas pagal pasėlių plotą (išmokos hektarui), o negautas pelnas nebus vertinamas.

Aplinkos apsaugos ir regioninės plėtros ministerija pranešė, kad dėl liūčių ir potvynių šalies infrastruktūrai padaryta žala sudaro apie 1,17 milijonų eurų.

Rugpjūčio 24-ąją Latgaloje baigėsi liūtys, kurių metu per 32 valandas iškrito 2 mėnesių kritulių norma. Dėl to nukentėjo svarbūs regiono keliai, gyvenamieji namai ir pasėliai.

Žala, kurią patyrė ūkininkai, gali siekti keletą milijonų eurų, teigė Žemdirbių seimo atstovas. Turi praeiti mažiausiai savaitė, kad būtų įmanoma patikrinti, ar žemės ūkio technika galės įvažiuoti į laukus. „Kalbame ne apie derliaus kokybę, o apie jo visišką praradimą", - aiškino atstovas.

Žemdirbių seimo teigimu, valstybė privalo prisiimti dalį atsakomybės dėl žemdirbius ištikusios nelaimės, kadangi melioracijos sistemos tinkamai neveikė, vadinasi, jos nebuvo tinkamai prižiūrimos.

Nepaprastoji padėtis Latgaloje, Vidžemėje ir Žiemgaloje buvo paskelbta dvi dienas - rugpjūčio 29 ir 30 dienomis. Tai leis ūkininkams ne tik prašyti kompensacijų, bet ir ir išvengti sankcijų už neįvykdytus įsipareigojimus.

MŪ inf.