Vašingtonas. JAV Kalifornijos universiteto mokslininkai kartu su kolegomis iš Pietų Afrikos Respublikos atskleidė priežastis, kodėl ožkos noriai ėda prastos kokybės ir specifinio skonio pašarus, kuriuos atstumia kiti atrajotojai.

Taninai – pagrindinė floros cheminė medžiaga, veikianti kaip apsauga nuo žolėdžių. Nepriimtinas skonis atgraso gyvūnus ir jie vengia tokių augalų. Norint nukenksminti taninus, evoliucijos bėgyje gyvūnų seilėse atsirado šias medžiagas surišančių baltymų, kurie neutralizuoja nemalonų skonį ir žalingą poveikį. Mokslo leidinyje „Livestock Science“ rašoma, kad ankstesni tyrimai patvirtino, jog daugeliui žinduolių rūšių būdingas baltymas, kuriame gausu aminorūgšties prolino. Tačiau žolėdžių seilėse yra ir kitų baltymų su didele taninus surišančia galia, todėl jie gali ėsti ir prastų skoninių savybių augalus.

Naminės ožkos (Capra hircus) prisitaiko vietovėse, kur augalija yra skurdi ir vienarūšė, nes gali išgyventi ėsdamos mažos maistinės vertės, taninų turinčius augalus. Ankstesni tyrimai patvirtino, jog jų seilėse nėra baltymų su prolinu. Tad mokslininkai užsimojo išsiaiškinti, ar šių gyvūnų seilėse yra kitų taninus surišančių baltymų, ar „neskanias“ medžiagas neutralizuoja organizmo fiziologiniai procesai, pavyzdžiui, virškinimo trakto mikroflora.

„Atlikome daug laboratorinių tyrimų. Pirmiausia patvirtinome, jog ožkų seilėse tikrai nėra prolino turinčių baltymų, tačiau atradome, kad jos turi kitų medžiagų, turinčių didelę taninus surišančią galią. Šie junginiai geba surišti taninų rūgštį, randamą daugelio medžių žievėje, medienoje, lapuose“, – teigia mokslininkai.

Šios dar neklasifikuojamos medžiagos ir fermentaciniai procesai virškinimo trakte paaiškina, kaip ožkos išgyvena nepalankiomis sąlygomis maitindamosi augalais, kurie yra nepriimtini likusiems žolėdžiams.

MŪ inf.