Kyjivas. Sėti ar ne?... Ukrainos ūkininkams nekyla šis hamletiškas klausimas. Tačiau, ignoruodami savo pačių saugumą, kartais jie labai brangiai už tai sumoka. Daugybė sviedinių numesta ir toliau krenta ant Ukrainos žemės.

Kai rašėme šias eilutes, atėjo žinia: Kijevo srities Boryspilio rajone ūkininkas lauko viduryje aptiko raketos S-300 nuolaužų. Karo sąlygomis ši žinia liks nepastebėta – juk tai tik lašas informacijos jūroje.

O laukų išminavimo darbai toliau vyksta. Kartais tai stebėtinai sunkus ir daug laiko reikalaujantis darbas.

Charkivo srities Iziumo rajono Dovgalivskos vandens naudotojų organizacijos vadovė Tetyana Makovetska (Tetjana Makovecka) sako, kad iš 6 000 ha, kuriuos įmonė dirbo iki karo, 4 000 ha yra užminuota.

„Okupantai į mūsų teritorinę bendruomenę įžengė 2022-ųjų kovo pradžioje. Okupacija truko iki rugsėjo 8 d., daugiau nei šešis mėnesius, – prisimena Tetyana. – Nenuėmėme žiemkenčių, vasarinių javų pasėti nepavyko. Okupantai išgrobstė mūsų techniką, daug pastatų išgriovė. Dirbti buvo neįmanoma. Žiemkenčių pasėti 2022 metais irgi neišėjo.

Dovgalivskos vandens naudotojų organizacijos vadovė Tetyana Makovetska

Tačiau jau 2023 metais sėja praėjo daugmaž patenkinamai, turint omeny karo sąlygas. Žinoma, ne visas žemes apsėjome. Ieškojome lėšų. Tai didelė problema, nes mūsų regione paskolos neteikiamos (esame per arti karo zonos, bankininkai rizikuoti nenori).

Laimei, yra labdaros organizacijų, pavyzdžiui, „Pergalės pjūtis“, kuri aprūpino mus sėjos ir derliaus dorojimo technika. 2024 metų žemės ūkio sezonas klostėsi geriau, nes užsėjome daug didesnį plotą. Jau yra galimybė visiškai atsiskaityti su pajininkais, nes 2022 metais su žmonėms atsiskaitėme tik iš dalies.

Okupacijos pasekmes matome ir dabar. Daugelis laukų užminuota. Dalį pavyko išminuoti savo jėgomis: tam panaudojome nuotoliniu būdu valdomus traktorius. Tačiau turime ruožų, kurių neįmanoma patiems išminuoti, pavyzdžiui demarkacinės zonos teritorija: užėmusios šias pozicijas Ukrainos ginkluotosios pajėgos užminavo laukus, kad priešas nepraeitų. Todėl ten vis dar yra daug minų. Kreipėmės dėl humanitarinio išminavimo, pastatė į eilę. O kada ją prieisime, nežinia“.

Tokia situacija būdinga Charkovo sričiai, tad net paprastai itin kritiški valdžios atžvilgiu agrarininkai neskuba jos peikti dėl tariamo dėl neveiklumo. „Ant mūsų žemės rusai numetė labai daug mirtinų atliekų, o išminavimas – ne vienos dienos darbas“, – toks agrarininkų leitmotyvas.

Kai kurie ekspertai sako, kad prireiks net 100 metų, kad Ukraina būtų visiškai išminuota, tačiau dauguma sutinka dėl kelių dešimčių metų. Situacijos baisumas tas, kad net ir šių diskusijų metu rusiški krenta ir krenta į Ukrainos juodžemį.

Į klausimą, kokią regiono problemą, be karo veiksmų, jūs laikote pagrindine, Donecko srities administracijos Agropramoninės plėtros ir žemės departamento direktorius Artem‘as Chagan‘as (Artemas Čaganas) atsako nedvejodamas: „Išminavimas. Valstybė patvirtino komercinio išminavimo kompensavimo programa. Atsirado privačių operatorių. Jei nenorite laukti eilėje valstybinių ar tarptautinių operatorių, kurie išvalys jūsų žemę, samdykite privačius, gausite 70 proc. paslaugų kainos kompensaciją. Kai tik karo veiksmai baigsis, tai suvaidins svarbų vaidmenį atkuriant žemės ūkio potencialą, ypač mūsų regione.

Tačiau išminavimas anaiptol ne vienintelė problema. Ar verta sėti laukus, kuriais mirtinus kelius nutiesė rusų kariuomenė? Ar sunkieji metalai, kurie susikaupė dirvožemyje per daugiau nei pustrečių metų Rusijos invazijos, netrukdys efektyviai ūkininkauti? Tiesą sakant, sunkiųjų metalų didžiausios leistinos koncentracijos normos nėra paslaptis. Sunkiau nustatyti jų koncentraciją konkrečiame lauke. Sprendžiant šią užduotį pagalbą siūlo Ukrainos rinkoje veikiančios tarptautinės įmonės.

Pavyzdžiui, „Syngenta“ siūlo naudotis „Interra® Scan“ diagnostikos paslauga. Visų pirma, dirvožemio skenavimas naudojant SoilOptix® skaitytuvą yra skirtas natūralių izotopų Cs 137, U 238, K 40, Th 232 spinduliuotės intensyvumui matuoti. Kaip tai veikia? Skaitytuvas montuojamas ant automobilio 60 cm aukštyje virš žemės, jis juda lauke 12 m intervalais ir iki 20 km/val. greičiu. Vėliau, remiantis tyrimų rezultatais, žemdirbys sulaukia rekomendacijų.

Bendrovė „Corteva Agriscience“ pradėjo laukų dirvožemio analizės projektą. „Pagrindinis mūsų tikslas padėti ūkininkams, kurių laukuose vyko karo veiksmai ar oro antskrydžiai, suprasti, ar galima juose ką nors auginti ir kiek tai saugu, – sako Ukrainos „Corteva Agriscience“ agronomijos ir technologijų plėtros vadovas Serhiy‘us Reznichenko‘a (Serhijus Rezničenka). – Žinoma, mes neliečiame išminavimo problemos, nes tai pranoksta mūsų kompetenciją ir galimybes. Mes darome tai, ką galime.

Ukrainos „Corteva Agriscience“ agronomijos ir technologijų plėtros vadovas Serhiy‘us Reznichenko‘a

Italijoje, Gadeske, veikianti laboratorija teikia dirvožemio analizės paslaugas visiems Italijos ūkininkams, taip pat tiems, kurie ūkininkauja už Italijos ribų. Nusprendėme panaudoti jų turimą įrangą, kuri gali nustatyti ne tik agrochemines charakteristikas, bet ir beveik visą periodinės cheminių elementų lentelės turinį. Todėl, galime nustatyti, ar karo veiksmų paveikti laukai užterštu sunkiaisiais metalais.

Projektas vykdomas Černigovo, Sumų, Charkivo, Luhansko, Donecko, Zaporižės, Chersono ir Mykolaivo srityse, t. y. tuose regionuose, kur vyko aktyvūs karo veiksmai.

Lauko mėginius turi paimti pats ūkininkas. Jis geriau už mus išmano savo laukus ir jam nesunku paimti mėginius. Iš vieno lauko paimama ne mažiau kaip 10 mėginių skirtingose vietose. Sukūrėme dirvožemio tyrimo programą, kurioje jie gali užfiksuoti kiekvieno mėginio QR kodą, susietą su konkrečiu tašku, kuriame buvo paimtas mėginys. Ši informacija vėliau leidžia susidaryti taršos žemėlapį. Remiantis tokio žemėlapio duomenimis, galima nustatyti taršos mastą, labiausiai užterštas vietas.

Taigi, atrinkti ūkiai pristato mums pavyzdžius, o mes siunčiame juos į Italiją. Ūkininkams persiuntimas nekainuoja. Italijoje mes analizuojame mėginius, rengiame ataskaitas ir dalijamės duomenimis su ūkininkais. Iš 23 laukų jau paimta 400 mėginių.

Populiariausias sunkusis metalas, kurio aptinkama beveik visuose Italijos specialistų išanalizuotuose mėginiuose, yra nikelis. Jo koncentraciją vertiname pagal ES standartus (jie mažai skiriasi nuo Ukrainos). Kai kurie laukai yra visiškai užteršti nikeliu, o kai kuriuose jo randama tik 1–2 mėginiuose, vadinasi, ne visas laukas yra užterštas. Kaip elgtis, sprendžia pats ūkininkas. Sunkieji metalai gali sumažinti derlių, taip pat gali kauptis produktuose, kurie nuimti iš to lauko.

Todėl ūkininkai, norintys dalyvauti šioje programoje, turi įsidiegti mobiliąją programėlę, kurioje yra visa reikalinga informacija apie dirvožemio mėginių atranką ir perdavimą tyrimams.

Teko girdėti brėžiant paraleles tarp sunkiųjų metalų taršos po Černobylio ir dabartinės situacijos. Tačiau Černobylio tragedija turėjo konkrečią datą ir įvykį, kuriuo buvo remiamasi bandant prognozuoti situaciją. Kare nepalyginti daugiau įvykių, o jo pabaigos nematyti.

Dabartinis Ukrainos žemės ūkio planavimo horizontas yra siauras. Tačiau bet kuriuo atveju dirvožemio analizė dėl sunkiųjų metalų buvimo suteiks peno apmąstymams ir bent jau padės priimti taktinius sprendimus dėl sėjomainos. Apie strategiją kalbėsime po ukrainiečių pergalės.