Kyjivas. Kachovkos hidroelektrinės užtvanka Ukrainoje aprūpino vandeniu 584 000 ha drėkinamų pasėlių. Ją susprogdinus kritiškai pasikeitė visos Pietų Ukrainos žemės ūkio perspektyvos.

Ukrainos Chersono sritis pirmavo šalyje pagal užaugintų baklažanų (beveik 40 proc. viso derliaus), melionų ir arbūzų (33,5), pomidorų (27,8), saldžiųjų pipirų (25,0), agurkų (11,0), svogūnų (8,6 proc.) dalį. Susprogdinę Kachovkos užtvanką, rusai sunaikino analogų Europoje neturinčią drėkinamojo žemės ūkio sistemą. Ar Pietų Ukrainos regionams pavyks greitai atsigauti po šio sukrėtimo?

Kas užaugs, tas

Ukrainos agrarinės tarybos pirmininko pavaduotojas Denysʼas Marchukʼas (Denisas Marčiukas): „Chersono regione yra apie 300 000 ha drėkinamų pasėlių, bendras dirbamos žemės plotas sudaro apie 1 mln. ha. Dabar sunku pasakyti, ar šioje žemėje be vandens įmanoma ką nors auginti, juo labiau kalbėti apie pelningumą. Tie, kurie ten grįš ir norės verstis žemės ūkiu, greičiausiai plės pasėlių plotus. Kas užaugs, tas.

Ukrainos agrarinės tarybos pirmininko pavaduotojas Denysʼas Marchukʼas

O jei neužderės, tuomet teks subsidijuoti šio regiono ūkininkus taip, kaip Europoje, t. y. ne gamybą remti, o palaikyti kaimo vietovių gyvybingumą. Kokie kiti variantai? Turint omenyje ūkininkų patirtį ir kompetenciją, daugelis tikriausiai galėtų pereiti prie šiltnamių ūkių. Oro sąlygos tam gana palankios. Karo sąlygomis turime valstybines programas, skirtas sodininkystei ir šiltnamių ūkiams remti.

Chersono srities pasėlių struktūra tikrai pasikeis. Pietuose tradiciškai buvo auginamos saulėgrąžos, rapsai, sojos. Ten daug saulės, buvo drėkinimo sistemos – tai idealios sąlygos užauginti didesnį nei kituose regionuose derlių. Po deokupacijos tenykščiai žemdirbiai, ieškos išeičių, išbandys visas prieinamas technologijas. Pavyzdžiui, JAV, Kalifornijoje klimatas panašus. Ir, ko gero, būtent iš ten Ukrainos žemdirbiai semsis patirties, kaip ūkininkauti naujomis sąlygomis. Kalbant apie daržoves, diversifikavimas tikrai vyks. Jas augins tie regionai, kur geresnis aprūpinimas vandeniu, pavyzdžiui, Odesa, Dnipras, Čerkasai jau pradėjo daugiau dėmesio skirti daržovėms. Ilgainiui Ukrainos daržovių rinkos struktūra pasikeis“.

Nekantrauja grįžti prie mėgstamos veiklos

Prasidėjus karui, valstybinio eksperimentinio ūkio „Askaniyske“ (Chersono srities Kachovkos r.) direktorius Viktor’as Naidyonov’as (Viktoras Naidjonovas) prie ūkio biuro iškėlė Ukrainos vėliavą. Tai tęsėsi keletą mėnesių, kol Viktoras buvo priverstas su šeima išvykti į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją.

Viktoro pateiktos žemės ūkio atsigavimo prognozės nėra džiuginančios: „Belaukdami Kachovkos HE atstatymo (o tai įvyks negreit), ūkininkai turės atsisakyti kukurūzų, sojų ir liucernų, kurias auginome drėkinamuose pasėliuose. Į sėjomainą teks įtraukti saulėgrąžas, kviečius, miežius, rapsus ir garstyčias, kurių laistyti nereikia. Tačiau karšti sezonai yra nepalankūs grūdinėms kultūroms, tad žemdirbiai skaičiuoja, ar verta kombainui važiuoti į laukus, jei nukulto derliaus neužteks kombaino eksploatacinėms išlaidoms padengti.

Valstybinio eksperimentinio ūkio „Askaniyske“ direktorius Viktor’as Naidyonov’as

Auginti daržoves šalies pietuose bus didelė problema, nes pasėliams reikia vandens! Kai kurie ūkininkai tam naudojo artezinių gręžinių vandenį, ši galimybė vis dar yra. O tie, kurie ūkininkaus šalia Dniepro upės, galės pumpuoti jo vandenį į laistymo sistemas. Tačiau buvusias auginimo apimtis teks ilgam pamiršti. Gyvulininkystės beveik neliks, liks tik avys. Pokyčiai apims ne vien Kachovkos rajoną ar Chersono sritį. Kachovkos užtvankos vandenį naudojo Zaporižės, Chersono ir Dnipro regionų drėkinimo sistemos.

Pagrindinę siurblinę galima greitai atstatyti, tačiau vanduo nukrito žemiau siurblinės vandens paėmimo lygio... Tad pirmiausia reikėtų statyti naują užtvanką. Okupantų padaryti nuotoliai yra milžiniški, Ukrainai reikia rimto investuotojo, šalis viena nesusitvarkys.

Naudoti pūdymą mūsų zonoje irgi nėra išeitis, nes reikia laukus išlaikyti geros būklės, mechaniškai įdirbti, sunaikinti piktžoles, o tai bus gana sunku pirmais etapais, nes rusai išsigabeno techniką, o likusią sunaikino.

Mūsų žemė užteršta sprogmenimis, išminuotojams darbo užteks daugeliui metų! Gegužės mėnesį mano kolega Vasi’lis Nesterchuk’as (Vasilis Nesterčiukas), valstybinio eksperimentinio ūkio „Kopani“ vadovas, apeidamas lauką žuvo sprogus minai. Kiek dar tokių pavojų visoje teritorijoje?! Kiek sprogmenų nuneša vanduo į žmonių kiemus ir prie pastatų? Kiek įvairių nuodingų medžiagų pasklinda iš apsemtų sandėlių, degalinių ir kt.?

Po užtvankos susprogdinimo išsiveržęs vanduo mūsų ūkiui įtakos neturėjo, nes esame įsikūrę aukščiau jos, tačiau vandens lygio kritimo pasekmes juntame.

Niekas negali pasakyti, kas bus toliau. Dabar prognozuoti yra nedėkingas dalykas. 

Ar turiu ryšių su mūsų ūkio darbuotojais, kurie liko okupuotose teritorijose? Mūsų žmonių (neskaičiuojant kolaborantų) ten likę mažai. Ryšį palaikome, bet telefonu jie gali pasakyti, kad gyvi, sveiki ir tiek. Jie neturi teisės pranešti kitos informacijos, nes okupantai kontroliuoja skambučius ir trumpąsias žinutes.

Pirmosiomis okupacijos dienomis mane iškvietė į vadinamąją „karo komendantūrą“ ir pasiūlė bendradarbiauti. Atsisakiau. Netrukus ėmė plūsti grasinimai šeimai, galiausiai praėjusių metų gegužės pradžioje į įmonę atėjo ginkluoti okupantai ir pristatė naują „vairininką“. Buvau priverstas išvykti į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją.

Mūsų darbuotojai išvažinėję po visą Europą, dalis dirba Kanadoje. Su visais palaikau ryšį, niekas nenori likti naujoje vietoje, visi svajoja apie pergalę ir grįžimą į ūkį. Bus sunku, bet taip malonu grįžti prie savo mėgstamo verslo ir į vietą, kurioje gyvenome“.

Eksperimentinio ūkio „Askaniyske“ vyriausiasis agronomas Viktor’as Nizhegolenko’a (Viktoras Nižegolenka) neslepia emocijų: „Jie sunaikino, sugriovė mūsų kraštą. Apie 70 proc. mūsų darbuotojų išvyko. Neauginsime daržovių, kukurūzų ir sojų. Bet ką ten kukurūzai ir sojos prieš žmones ir žemę… 

Laukia permainos sėjomainoje, pašarų gamyboje, nebus žaliojo konvejerio… Mūsų ūkyje buvo 2000 galvijų, iš kurių 600 melžiamų karvių, kita dalis – ukrainietiškos mėsinės veislės galvijai, 3 000 avių. Žiemos sezonui ruošdavome apie 10-12 tūkst. t siloso, arti 3 tūkst. t šienainio, 1 tūkst. t šieno, iš viso – 16 tūkst. t pašarų, kurių gyvuliams užteko 5–6 mėnesiams! Dabar nieko nebus. Ūkyje dirbome 10 tūkst. ha, kasmet parduodavome 20–23 tūkst. t grūdų. Šiuos rodiklius negreit pasieksime!

Atkurti drėkinimo sistemas prireiks nuo 3 iki 7 metų 

Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos Vandens problemų ir melioracijos instituto direktoriaus pavaduotojas Andriy’us Shatkovskyi’us (Andrijus Šatkovskijus) pripažįsta problemos rimtumą, bet ragina netirštinti spalvų ir tiki, kad išeitis bus rasta: technogeginė katastrofa, kurią sukėlė rusų teroristinis aktas, įvykdytas Kachovkos HE, sustabdė vandens tiekimą 31-ai lauko drėkinimo sistemai Dnipro, Chersono ir Zaporižės regionuose, kurios aprūpino vandeniu 584 tūkst. hektarų.

„Dešiniajame Dniepro krante dabar veikia tik 13 drėkinimo sistemų. Po teroro akto be vandens liko 94 proc. drėkinimo sistemų Chersono srityje, 74 proc. - Zaporižės srityje ir 30 proc. - Dniepropetrovsko srityje. Kachovkos HE sunaikinimas, kai kurių mokslininkų nuomone, gali lemti tai, kad laukai Ukrainos pietuose jau kitais metais virs dykumomis. Nukentės ne tik ūkininkai ir vandens vartotojai, bet ir geriamojo vandens tiekimo šaltiniai.

Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos Vandens problemų ir melioracijos instituto direktoriaus pavaduotojas Andriy’us Shatkovskyi’us

Mano nuomone, dykumėjimo grėsmė kiek perdėta. Tačiau, ekologijos požiūriu, gyvūnų pasaulis patyrė baisią katastrofą. Yra endemikų, kurie gyveno, tarkime, Dniepro žemupyje, tam tikrose vietose, ir jie žuvo. Ir to jau neįmanoma atkurti! O visa kita įmanoma! Tai, ką reikia atstatyti fiziškai, visiškai įmanoma padaryti, nors pareikalaus laiko. Po deokupacijos drėkinimo atkūrimas turėtų užtrukti mažiausiai 3–7 metus. Tačiau tai bus naujos technologijos, galbūt stiklo pluošto vamzdžiai, – svarsto Andriy’us Shatkovskyi’us. –

Tuo pat metu, kad ir kaip gaila, vartotojai dar ilgai neragaus tradicinių Chersono arbūzų ir pomidorų, nes daržininkystė labiausiai nukentės. Chersono ir Zaporižės regionuose buvo užauginama apie 35 proc. vadinamojo barščių rinkinio produkcijos – svogūnų, morkų, burokėlių, kopūstų (ankstyvosios produkcijos dalis sudarė beveik 40 proc.). Ukrainiečiams apskritai teks pamiršti Chersono arbūzus, kurie sudarė 33 proc. šalies produkcijos (iš jų 5 proc. eksportuota). Nors arbūzai auginami Kirovohrado, Mykolaivo, Dnipro, Odesos regionuose, bet tenykščių prastesnis skonis. Skoniu išsiskyrė ir Chersono pomidorai, kurie buvo auginami laistomose žemėse, jie noko natūraliai dėl ilgesnio saulėtų dienų skaičiaus.

Gamybos netektis kompensuos kitų regionų ūkiai, kurie galės padidinti daržovių pasėlių plotus. Jei elgsimės išmintingai, turėsime pakankamai nebrangių ir kokybiškų daržovių. Šiuo metu stebime tendenciją, kai specialistai iš Chersono srities persikelia į naujas vietas (Kirovohrado, Poltavos, Odesos sritis) ir ten pritaiko savo patirtį. Kartais buvę Chersono srities įmonių savininkai dirba eiliniais darbuotojais naujose vietose, tačiau jie nestokoja aukštos kvalifikacijos!

Nėra nė kalbos apie Ukrainos daržovių ir vaisių ūkio nuostolius: kasmet jie sieks 0,5 mlrd. JAV dolerių. Tačiau teigiamas veiksnys – išskirtinis Chersono daržovių augintojų lankstumas. Jie seniai garsėjo kaip stebėtinai greitai prisitaikantys prie naujų sąlygų. Manau, kad taip bus ir šį kartą.

Drėkinimui bus naudojamas vanduo tiesiai iš Dniepro ir, jei įmanoma, iš šulinių. Tačiau ne visos regiono vietos turi tinkamo vandens. Daug kur jis yra aukštos mineralizacijos, t. y. sūrus. Tai didelė rizika dirvožemio kokybei ir derlingumui. Viso regiono mastu arteziniai gręžiniai negalės būti išeitis, tačiau lokaliai – taip. Pavyzdžiui, Holoprystano rajono galmėse yra didelio požeminis gėlo vandens ežeras, kurio išteklių užtektų dideliam daržovių auginimo centrui”.

Anot Andriy’aus Shatkovskyi’aus, užtvankos susprogdinimo sukeltą krizę galima išnaudoti vynuogininkystei Chersono regione atgaivinti. Tam yra visos sąlygos. Anksčiau regionas garsėjo vynuogininkyste ir vyndaryste, bet vynuogynai buvo išnaikinti sovietmečiu, devintojo dešimtmečio antroje pusėje per vadinamąją antialkoholinę kampaniją…

Ukrainos aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių ministerijos duomenimis, nuo birželio 25 d. Dniepras grįžo į savo vagą, o bendras vandens lygio kritimas po Kachovkos HE sprogimo sudaro 5,35 metro.