Raseiniai. Pieno ūkių savininkai pastaraisiais metais daug diskutuoja, kokios norėtų gyvulių produktyvumo kontrolės. Praėjusią savaitę jie turėjo progos išgirsti, kaip Estijoje organizuojama gyvulių produktyvumo kontrolė, kuria nesiskundžia nei šią paslaugą teikiantys, nei ją perkantys.

Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos (LGVA) kvietimu šalyje viešėjo Estijos gyvulių produktyvumo kontrolės (GPK) vadovas Kaivo Ilvesas. Gyvulininkystės technologo išsilavinimą turintis K. Ilvesas GPK dirba per 20 metų, nuo 2002 m. yra šios įmonės vadovas. Jis taip pat yra ICAR komiteto narys. Lietuvos ūkininkus LGVA metiniame susirinkime jis supažindino, kaip GPK vykdoma Estijoje.

Sovietmečiu gyvulių produktyvumą Estijoje kontroliavo Tartu gyvulininkystės ir veterinarijos institutas. Estijos GPK 1993 m. tapo kaip ir nepriklausoma įmone, bet prižiūrima Valstybinės veislininkystės priežiūros tarnybos, visa veislininkystė buvo kontroliuojama Žemės ūkio ministerijos. Kiek vėliau Estijos GPK tapo nepriklausoma įmone (nors valstybė ir turi akcijų) ir dabar pinigus užsidirba pati.

Pasak K. Ilveso, dar iki jam tampant šios įmonės vadovu 2002 m., buvo daug kalbų apie šios įmonės privatizavimą. Sprendimas ją privatizuoti priimtas 2014 metais. Bet iki šiol valstybė vis dar turi daug Estijos GPK akcijų - per 90 proc. Galvijų veisėjų asociacija valdo 3 proc. akcijų, 2 proc. - Estijos žemės ūkio ir amatų rūmai, 1,5 proc. - kiaulių veisėjų asociacija, dar šiek tiek akcijų valdo smulkūs akcininkai, pagrinde - įmonės darbuotojai. Tačiau valstybei, teigė K. Ilvesas, nereikia tų akcijų ir norėtų jas parduoti, jeigu tik asociacijos norėtų ir galėtų jas nupirkti. Tačiau net ir turėdama tiek akcijų, valstybė visiškai nesikiša į Estijos GPK valdymą, įmonė yra laisva priimti sprendimus, nes ji sugeba uždirbti pinigus, todėl K. Ilvesas drąsiai ir vadina savo vadovaujamą įmonę „nepriklausoma". Palyginimui - Lietuvos GPK be Žemės ūkio ministerijos žinios negali priimti sprendimų.

Estijos Gyvulių produktyvumo kontrolės vadovas Kaivo Ilvesas su savo šalies kontrolės sistema supažindino Lietuvos pieno gamintojus

„Kalbant apie mūsų organizaciją, esame turbūt unikaliausi pasaulyje, nes valdome visą sistemą - turime pieno tyrimų laboratoriją, kontrolės asistentų servisą, skaičiavimo centro padalinį, informacinių technologijų departamentą, kur kuriamos visos reikalingos programos, įskaitant ir kilmės knygą", - pasakojo K. Ilvesas. Šiuo metu įmonėje dirba apie 40 žmonių, bet nuo gegužės darbuotojų liks kiek per 30. Regionuose dirba tik 6 žmonės, vienas žmogus - trijuose rajonuose. Jie dirba tiesiogiai su ūkininkais, organizuoja mokymus, susitikimus. Prieš keletą metų su vienos bandos valdymo programos teikėjais pradėjo konsultacijas, kaip būtų galima bendrai organizuoti GPK.

Tyrimus atlieka greitai ir tiksliai

Panašiai kaip ir Lietuvoje, Estijoje pieno mėginiai surenkami visoje šalies teritorijoje. Įprasti tyrimai - riebalų, baltymų, somatinių ląstelių, urėjos kiekis piene. Mokami tyrimai - pieno užšalimo taškas, bakterijų, antibiotikų nustatymas. Papildomai atliekami mastito tyrimai PGR metodu, taip pat nustatomas veršingumas. „Ieškome daugiau galimybių užsidirbti", - teigė svečias iš Estijos.

GPK skaičiavimo centras surenka duomenis, tikrina, ar duomenys atsiųsti visi ir teisingi, ar nėra klaidų, sistemoje veikia loginė kontrolė, jeigu ūkininkai atsiunčia klaidingus duomenis, ir rengia ataskaitas. Estijos GPK nuo 1995 m. yra Tarptautinio gyvulių apskaitos komiteto ICAR narė, o ICAR sertifikatą turi nuo 2006 m. „Tai įrodymas, kad mūsų duomenys teisingi", - sakė K. Ilvesas.

Veislininkystei skirtos paramos iš valstybės Estijos GPK gauna mažiau negu 10 proc. lėšų, visa kita yra ūkininkų arba veislininkystės įmonių, veisėjų asociacijų sumokėti pinigai. Bet 80 proc. pajamų gaunama iš pienininkystės, tad į šį sektorių ir sutelkta daugiausia dėmesio. Asociacijoms už Kilmės knygą mokama valstybės subsidija - 1 euras karvei per metus (Lietuvoje - 0,6 euro cento).

Jis tvirtina, kad Estijos GPK paslaugas atlieka labai greitai. Jeigu patys ūkininkai paima mėginį ir jį pristato į laboratoriją, tai atsakymas daugeliu atvejų bus tą pačią dieną. Jeigu mėginius paima logistikos darbuotojai, tai atsakymas bus kitą dieną. Tyrimas ilgiau užtrunka nebent dėl duomenų klaidų. 

Estai didžiuojasi, kad apie 95 proc. bandų yra kontroliuojamos. Bet bandų, anot K. Ilveso, mažėja, jų liko mažiau negu 600. Vidutinė banda - 142 karvės, bet šis skaičius iš esmės neatitinka tikrovės, nes Estijoje yra arba labai stambūs, arba visai maži ūkiai. Praėjusiais metais vidutinis karvės produktyvumas Estijoje buvo 9 224 kg pieno, ir, K. Ilveso teigimu, tai antras rezultatas Europoje. Jis didėja kiekvienais metais. Bet po pieno krizės karvių skaičius Estijoje sumažėjo, tad bendras produkcijos kiekis irgi sumažėjo. Jis su šypsena pasakė, kad daug žalio pieno (20-25 proc.) iš Estijos atkeliauja į Lietuvą. Beje, Vyriausybė skatina Estijos pieno ūkius kooperuotis ir statyti savo pieninę.

Estijos GPK teikia paslaugas įvairioms veislininkystės organizacijoms, atlieka gyvulių genetinį vertinimą, turi ir žirgų, elnių, bičių duomenų bazę. Įmonė turi internetinę programą, į kurią ūkininkai gali suvesti ir patys gauti labai daug informacijos.

Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos direktorius dr. Edvardas Gedgaudas sako, kad Estijos GPK pažengusi toliau, negu Lietuvos. Pirmiausia, visa kontrolė vykdoma pigesniu B metodu, t. y., ją vykdo patys ūkininkai. Už didžiąją dalį GPK paslaugų Estijos ūkininkai sumoka patys. Skaičiavimo centrui jie moka po 0,5 euro cento už karvę, bet Estijos duomenų valdymo sistema yra labai pažangi. Todėl gaudami tikslius ir ūkiui reikalingus duomenis, pieno gamintojai Estijos GPK paslaugomis noriai naudojasi.

MŪ inf.