Tel Avivas/Kaunas. Kai pas mus laukus dengia sniego paklotė, Izraelyje visu intensyvumu vyksta žemės ūkio darbai: renkamas braškių, pomidorų, agurkų, paprikų, baklažanų derlius, raunamos morkos ir kasamos bulvės. Izraelyje ištisus metus galima ką nors auginti, tik liepos mėnuo yra pats nepalankiausias: šiuo laiku daržovės paprastai jau būna nuimtos ir dar nesėjamos.

Vienas svarbiausių agrotechninių elementų šios šalies daržininkystėje - laistymas, nes tik jo dėka čia galima išauginti derlių. Būtent į laistymo sistemas labiausiai gilinosi šioje šalyje gruodžio mėnesį lankęsi Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) nariai.

Apie racionalų laistymą mąstantiems Lietuvos daržovių augintojams kelionė į Izraelį buvo puiki galimybė realiai pamatyti, kaip sėkmingai galima auginti daržoves ir nepalankiausiomis sąlygomis

Pasak LDAA direktorės Zofijos Cironkienės, kompanijos „Netafim" kvietimu organizuota kelionė pateisino visų lūkesčius. Nuostabą ir susižavėjimą kėlė modernus šalies žemės ūkis, aukštosios technologijos, kurių dėka net atšiaurios gamtos sąlygos nėra kliūtis vystyti žemės ūkį ir eksportuoti užaugintą produkciją į daugelį pasaulio šalių.

Vanduo - aukso vertės išteklius

Teiginys, kad vanduo yra svarbesnis negu gamtiniai energijos ištekliai, turi realų pagrindą. Ne veltui Izraelyje veikia Energetikos ir vandens išteklių ministerija. Tausus vandens naudojimas žemės ūkyje, laistymo būdai - tai labai aktualu Izraelyje, nes klimatas yra viduržemio subtropinis, pasižymintis ilgomis, sausomis ir karštomis vasaromis bei trumpomis, vėsiomis ir drėgnomis žiemomis.

Tačiau dėl Izraelio geografinės padėties bei regioninių šalies ypatybių, šaliai būdingi nemaži regioniniai klimato skirtumai. Nuo gegužės iki rugsėjo kritulių praktiškai nepasitaiko. Sausuoju laikotarpiu pučia sausas ir karštas pietų vėjas.

Labai populiaru auginti daržoves po priedangomis, kurios saugo nuo pernelyg karštos saulės

Vasaros jūros pakrantėje labai drėgnos, tačiau Negevo dykumoje - labai sausos. Šalčiausias mėnuo - sausis (5-12 °C), karščiausias - rugpjūtis (18-38 °C). Daugiau negu 70 proc. kritulių iškrenta lapkričio-kovo mėnesiais. Negevo dykumoje per metus iškrenta apie 50 mm kritulių, o šiaurėje - apie 900 mm.

Specialios konstrukcijos išmanieji vamzdžiai

Gerai išvystyta nuotekų tvarkymo sistema leidžia perdirbti 80 proc. viso nuotekų vandens, ir net 100 procentų Tel Avivo miesto ir jo apylinkių nuotekų. Kol kas tai pasaulinis rekordas. Apdorotas cheminiu ir biologiniu būdu, nuotekų vanduo lėtai sunkiamas per smėlio filtrus ir išvalomas iki tokio lygio, kad tinka ne tik žemės ūkiui, kur sudaro 50 proc. viso irigacijai naudojamo vandens, bet ir buitiniam naudojimui. Palyginimui, kitos pasaulio šios srities pirmūnės: Ispanija teperdirba 15 proc., Australija - 9 proc. nuotekų vandens.

Kita technologija - jūros vandens nudruskinimas, vadinamasis vandens gėlinimas. Pirmoji geriamojo vandens gaminimo iš jūros vandens stotis pradėjo veikti 1997 m., tačiau technologijos ištakos - nedidelė mokslininkų komanda, susibūrusi Ben Guriono universitete septintajame dešimtmetyje. Palei Viduržemio jūrą pastatytos nudruskinimo gamyklos ir beveik visas geriamojo vandens poreikis miestuose tenkinamas gėlinant jūros vandenį. Šalis yra pasaulinė lyderė vandens gėlinimo ir regeneravimo technologijų srityje.

Be laistymo sistemų nė vienas daržovių laukas neįsivaizduojamas - šie porai taip pat taip gražiai nežaliuotų

Stipriai pažengta ir vadinamųjų išmaniųjų vamzdžių srityje. Specialios konstrukcijos drėkinimo sistemos leidžia ne tik perpus sumažinti sunaudojimo vandens kiekį, bet dar ir iki 50 proc. padidinti derlių. Augalas ne „skandinamas", laistant vandeniu ir jį, ir žemę aplinkui, o maitinamas tiesiai „per burną" - šaknis.

Požeminių vamzdžių ir žarnelių struktūra, atsižvelgiant į augalų užsodinimo tankį, leidžia tiksliai paskirstyti vandenį ir maistines medžiagas individualiai kiekvienam augalui. Ir tik tiek, kiek jam reikia. Kadangi žemė aplink augalą nedrėkinama, veši tik tas augalas, kuris reikalingas - piktžolėms užaugti maisto ir drėgmės tiesiog nepakanka.

Vamzdžiai - net ir tarp automobilių juostų

Drėkinimo vamzdžių čia galima rasti visur, net ir tarp automobilių eismo juostų. Anksčiau vyravusią purškiamą laistymo sistemą pakeitė lašelinė. Purškiamoji sistema dažniausiai naudojama ruošiant dirvą, o dygstantiems ir augantiems augalams - lašelinės sistemos. Lašelinio laistymo privalumai: pirma, augalai tolygiai aprūpinami reikiamu vandens kiekiu; antra, lengviau ir efektyviau tręšiama (laukuose kartu su laistymu įrengtos ir tręšimo sistemos - didelės talpos su trąšų koncentratu, iš kurių mitybinis tirpalas per dozatorius kartu su vandeniu paduodamas augalams).

Trečia, augalų lapai neapdega, kas atsitikdavo naudojant purškiamą laistymo sistemą (kadangi naudojamas jūros ar nuotekų išvalytas vanduo, jam nugaravus ant lapų paviršiaus susidarydavo didesnės druskų koncentracijos). Ketvirtas svarbus momentas - mažesnė ligų tikimybė, augalų lapija ir antžeminė dalis lieka sausi, išvengiama perteklinės drėgmės, dėl kurios kyla infekcijų grėsmė.

Kadangi vandens svarba yra lemiama, valstybė nutiesia vamzdyną iki laukų, ir ūkiui belieka tik įrengti laistymo fertigacijos sistemą ir naudotis vandeniu. Įrengtas vamzdynas dažomas specialia spalva, kuri pažymi, kad šis vanduo yra išvalytas nuotekų ir gali būti naudojamas tik laistymui.

Hektarinių ar kokių kitokių išmokų vietiniai žemdirbiai sakėsi negauną, tačiau valstybė pasirūpina infrastruktūra. Pavyzdžiui, prie kiekvieno lauko atvesti violetiniai vandens padavimo vamzdžiai (Izraelyje iš vamzdžių spalvos atskirsi, koks vanduo jais teka), kuriais atiteka išvalytas nuotekų vanduo, skirtas laistymui

Izraelis yra pripažintas pasaulinis lyderis žemės ūkio technologijų inovacijose. Izraelio maisto produktų eksporto metinė vertė siekia apie 2 mlrd. dolerių, tačiau izraelietiškų žemės ūkio technologijų naujovių pasaulis nori dar labiau ir kasmet jų nuperka už 4,5 mlrd. dolerių.

MŪ inf.

DAUGIAU APIE IZRAELIO ŽEMĖS ŪKĮ SKAITYKITE SAUSIO MĖN. ŽURNALE MANO ŪKIS