Atėnai. Smulkiųjų atrajotojų maras, kilęs liepos viduryje, kelia didelę grėsmę Graikijos vietinei gyvulininkystės pramonei ir fetos sūrio gamybai. 

Maždaug 40 proc. Graikijos minkštojo sūrio gaunama iš avių ir ožkų pieno, pagaminto Tesalijoje, kuri pernai ypač nukentėjo nuo potvynių.

Iš kur kilo virusas, dar tiriama, bet atsakingi pareigūnai mano, kad jis greičiausiai įvežtas iš užsienio.

Graikija kasmet pagamina apie 140 tūkst. t fetos, eksportuoja apie 65 proc. savo produkcijos, tad sunkumų kils ir pasaulinėje pieno rinkoje.

Uždraustas avių ir ožkų judėjimas

Smulkiųjų atrajotojų (ožkų) maras, dar žinomas kaip Peste des Petits Ruminants (PPR), praėjusį mėnesį pirmą kartą buvo aptiktas Centrinėje Graikijoje (Tesalijoje). PPR greitai išplito ir paveikė kelis kaimyninės Rumunijos ūkius, ten valdžios institucijų reikalavimu buvo išpjauta beveik 58 000 avių ir ožkų.

PPR nėra zoonozė – liga neplinta iš gyvūnų žmonėms, tad sergančių gyvūnų mėsa ir pienas saugūs vartoti. Vis dėlto virusas labai plinta tarp ožkų ir avių, iki 70 proc. užsikrėtusių gyvūnų gali neišgyventi.

Nustačius atvejį, visas pulkas sunaikinamas, paveiktas ūkis dezinfekuojamas, o valdžios institucijos atlieka gyvūnų tyrimus dėl ligos netoliese esančiose vietovėse pagal Europos Sąjungos nustatytus protokolus.

Nors skaičiai dar nėra gniuždantys, jie kelia stiprų nerimą Graikijos ūkininkams, kuriems jau ir taip iššūkių kelia karščiai bei nepastovus kritulių kiekis.

Centrinėje Graikijoje ūkininkaujančių Karros ir jos vyro Thanasis‘io Zouzoulas‘o ūkyje neužfiksuota liga. Bet jie turi dezinfekuoti sunkvežimius, kurie atvyksta pieno į jų ūkį. Judėjimo draudimas reiškia, kad jie negali pirkti daugiau gyvulių ir plėsti bandos. Ūkyje sustiprintas dėmesys ir biologinio saugumo priemonėms.

Iš viso šiuo metu užkrėsti 22 Graikijos ūkiai, daugiausia šalies centre, 12 tūkst. gyvūnų buvo sunaikinta, daugiau nei 300 tūkst. ištirta. Graikijos vyriausybė praėjusią savaitę laikinai uždraudė avių ir ožkų judėjimą bei skerdimą.

Ko imamasi?

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) nurodo, kad ožkų maras pasireiškia depresija, karščiavimu, išskyromis iš nosies ir akių, burnos opomis, kvėpavimo sutrikimais, kosuliu, viduriavimu, galiausiai gyvūną ištinka mirtis. Europos Sąjungos teisės aktai nurodo, kad aptikus vieną sergantį gyvūną, privaloma išskersti visą bandą. 

Graikijos vyriausybė ieško kompensacijų praradusiems gyvulius ūkininkams.

Siekiant sukurti bandos imunitetą ir užkirsti kelią tolesniems ligos protrūkiams, labai svarbi masinė imlių gyvūnų populiacijų vakcinacija. Kartu ūkiuose turėtų būti taikomos griežtos biologinio saugumo priemonės, tokios kaip įrangos ir transporto priemonių dezinfekavimas, žmonių judėjimo kontrolė ir ūkio darbuotojų higienos užtikrinimas.
***
PPR virusas pirmą kartą nustatytas 1942 m. Dramblio Kaulo Krante ir nuo tada išplito didelėse Afrikos, Artimųjų Rytų ir Azijos srityse. Šiuo metu daugiau nei 70 šalių pranešė apie PPR atvejus savo šalyse.