Briuselis. Po išskirtinių oro kontrastų – gera žieminių augalų būklė, – taip savo naujausią apžvalgą pradeda Europos pasėlių derlingumo prognozavimo centras (MARS) kovo mėnesio biuletenyje, kur pristatoma, kaip peržiemojo javų ir rapsų pasėliai įvairiose šalyse bei, remiantis daugiamečiais duomenimis, apskaičiuojami būsimo derlingumo vidurkiai.

Pasak MARS biuletenio, po žiemos, kupinos staigių ir kontrastingų įvykių, žieminių augalų pasėliai pavasarį pasitiko gana geros būklės. Daugumos kultūrų ir šalių prognozuojami derlingumo vidurkiai pastebimai viršija praėjusių metų lygį, kadangi jis buvo palyginti žemas, taip pat ir paskutinių 5-erių metų vidurkį.

MARS prognozuoja, kad javų vidutinis derlingumas šį sezoną Europoje gali siekti 5,48 t/ha, tai būtų 3,4 proc. daugiau negu pernai ir 3,6 proc. viršytų paskutinių penkerių metų vidurkį. Minkštųjų kviečių derlingumas prognozuojamas 5,89 t/ha, 3,3 proc. didesnis negu ankstesniais metais. Žieminių miežių derlingumas numatomas net 9,4 proc. aukštesnis už pernykštį – 5,88 t/ha.

Tačiau rugių derlingumas gali sumažėti 6,5 proc., iki 3,9 t/ha, o kvietrugių – 2,2 proc., iki 4,2 t/ha.

Tikimasi, kad šiemet rapsų vidutinis derlingumas Europoje gali padidėti 4,3 proc., iki 3,26 t/ha, tai 6,8 proc. viršytų pastarųjų 5 metų vidurkį.

MARS duomenimis, šį sezoną, palyginti su praėjusių, labiausiai iš ES šalių kviečių derlingumas gali pakilti Bulgarijoje – +21 proc., iki 4,76 t/ha, bet šis skaičius neviršytų 5 metų vidurkio. Airijoje numatomas 18 proc. aukštesnis kviečių derlingumas – 9,86 t/ha ir jis būtų 4,4 proc. didesnis negu 5 metų vidurkis.

Šiemet iš ES šalių labiausiai kviečių derlingumas gali sumenkti Ispanijoje – 16 proc., iki 3,59 t/ha, bet jis būtų 2,9 proc. aukštesnis už 5 metų vidurkį.

Šį sezoną rapsų derlingumas, MARS prognozių duomenimis, labiausiai gali padidėti Rumunijoje – net 30 proc., iki 2,53 t/ha, tačiau šis rodiklis būtų 0,5 proc. mažesnis negu 5 metų vidurkis. Vengrijoje prognozuojamas 27 proc. aukštesnis rapsų derlingumas – 3,2 t/ha, jis būtų 5,4 proc. didesnis negu 5 metų vidurkis. Bulgarijoje irgi tikimasi 25 proc. rapsų derlingumo padidėjimo – iki 2,8 t/ha, bet tai būtų tik 2,0 proc. daugiau už 5 metų vidurkį.

Šį sezoną MARS prognozuoja, kad iš ES šalių labiausiai gali sumažėti Ispanijos rapsų derlingumas – 21 proc., iki 2,21 t/ha, šis rodiklis praktiškai atitinka 5 metų vidurkį.

Apžvelgiant pasibaigusios žiemos orus Europoje, konstatuojama, kad šiemet jie buvo kontrastingi, tačiau didelių anomalijų, kurios galėjo stipriai pakenkti pasėliams, išvengta. Po šaltų orų vasarį didelę dalį Vakarų ir Šiaurės Europos užplūdo išskirtinai šilta temperatūra, sniegas greitai ištirpo, ir pasėliai sėkmingai sulaukė pavasario.

Manoma, kad tam tikros žalos žiemkenčiams galėjo padaryti šalčiai Centrinėje Turkijoje ir Rusijos pietinėje dalyje.

Lietaus deficitas vasario mėn. didelėse Šiaurės Europos dalyse (įskaitant pietinę Suomiją, didelę dalį Švedijos ir Daniją) ir Baltijos (Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje) bei Viduržemio jūros regionuose, tikimasi, neturėjo neigiamo poveikio pasėliams, išskyrus Siciliją ir Turkijos rytinę dalį.

Gausus kritulių kiekis keliuose kituose regionuose (Ukrainoje, Portugalijoje, Britų salų vakarinėje dalyje) daugiau turėjo teigiamą negu neigiamą poveikį pasėliams ir vandens rezervuarų kaupimui, tiesa, trukdė pavasario lauko darbams Britų salose.

Skirtingose šalyse situacija nevienoda

Prancūzijos žemdirbiai sezono pradžią pasitiko optimistiškai. MARS duomenimis, šalyje vyravo lietinga meteorologinė žiema su 30–50 proc. daugiau kritulių nei įprasta. Vasario pirmoji pusė buvo šaltesnė nei įprasta ir su sniegu, o antroji pusė buvo išskirtinai šilta ir sausa. Žieminių javų pasėliai išsilaikė gana gerai, tiesa, kai kur neigiamos įtakos augalams turėjo drėgmė ir šaltis. Tačiau žymesnių nuostolių šalies mastu nepatirta.

MARS prognozuoja, kad vidutinis minkštųjų kviečių derlingumas Prancūzijoje šiemet gali būti 4,8 proc. didesnis negu pernai ir 3,8 proc. aukštesnis už 5 metų vidurkį ir sieks 7,15 t/ha.

Rapsų pasėlius labiau paveikė permainingi orai. Tačiau ir rapsų derlingumas prognozuojamas 14 proc. didesnis už pernykštį ir 2,8 proc. didesnis už 5 metų vidurkį – 3,3 t/ha.

Vokietijoje ši žiema buvo akivaizdžiai šaltesnė negu 2019 ir 2020 m., tačiau žiemos vidutinė temperatūra vis tiek viršijo daugiametį vidurkį, o per pasitaikiusius šalčius pasėliai buvo uždengti sniegu. Tad žieminiai augalai pavasario sulaukė sėkmingai.

MARS prognozuoja, kad kviečių derlingumas Vokietijoje šiemet beveik nesiskirs nuo pernykščio – 7,88 t/ha, tokiu atveju jis 5,7 proc. viršytų 5 metų vidurkį.

Rapsų derlingumas – 3,85 t/ha Vokietijoje šį sezoną net 16 proc. gali viršyti 5 metų vidurkį ir būtų 4,78 proc. didesnis už pernykštį. 

Lenkijoje žieminiai augalai yra geros būklės, nepaisant šaltų orų bangų, buvusių sausį ir vasarį. Tuo laiku pasėlius nuo šalčių saugojo pakankama sniego danga. Tačiau šiltas ir drėgnas ruduo turėjo neigiamos įtakos augalams, nes padidėjo grybelinių ligų užkrato tikimybė.

MARS duomenimis, kviečių derlingumas Lenkijoje šiemet gali būti 1,8 proc. mažesnis negu pernai ir siekti 4,81 t/ha, bet jis 5,6 proc. būtų aukštesnis negu paskutinių 5 metų vidurkis.

Rapsų derlingumas Lenkijoje prognozuojamas 9,5 proc. mažesnis negu pernai – 3,08 t/ha, bet jis 7,3 proc. viršytų 5 metų vidurkį.

Danijoje ir Švedijoje žieminiai augalai irgi geros būklės, nepaisant stipraus šalčio vasarį. Tuomet pasėlius nuo jo apsaugojo sniegas. Tad bendra žieminių kultūrų perspektyva vertinama teigiamai.

MARS duomenimis, Danijoje kviečių derlingumas šiemet gali sumenkti 5,7 proc. iki 7,71 t/ha, ir jis praktiškai atitiktų 5 metų vidurkį. Rapsų derlingumas šalyje šį sezoną prognozuojamas 6,2 proc. didesnis negu pernai ir 7,6 proc. didesnis už 5 metų vidurkį – 4,11 t/ha.

Švedijoje kviečių derlingumas irgi numatomas 4,1 proc. mažesnis už pernykštį – 6,86 t/ha, bet jis 5,0 proc. viršytų 5 metų vidurkį. Rapsų derlingumas šalyje prognozuojamas 5,6 proc. mažesnis už pernykštį, bet 4,7 proc. didesnis už 5 metų vidurkį – 3,26 t/ha.

Suomijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje situacija panaši – žieminiai augalai palyginti geros būklės, nepaisant itin šalto oro bangų žiemą. Šalčių žala, MARS vertinimu, menka, nes daugumoje vietovių sniego danga padėjo apsaugoti pasėlius. Baltijos šalyse nutirpęs sniegas papildė dirvožemio drėgmės atsargas sezono pradžioje.

MARS prognozuoja, kad Suomijoje kviečių derlingumas šį sezoną net 16 proc. gali viršyti pernykštį ir siekti 3,93 t/ha, tai būtų 4,5 proc. daugiau negu 5 metų vidurkis. Rapsų derlingumas gali padidėti 15 proc., iki 1,46 t/ha, o tai atitiktų 5 metų vidurkį.

Estijoje kviečių derlingumas numatomas 8,4 proc. mažesnis už pernykštį, bet 14 proc. didesnis negu 5 metų vidurkis – 4,58 t/ha. Rapsų derlingumas šalyje prognozuojamas net 18 proc. mažesnis už pernykštį – 2,35 t/ha, bet jis būtų 9 proc. aukštesnis už 5 metų vidurkį.

Latvijoje kviečių derlingumas prognozuojamas 10 proc. mažesnis už pernykštį, bet 4,8 proc. didesnis negu 5 metų vidurkis – 4,79 t/ha. Rapsų derlingumas numatomas 2,95 t/ha, tai būtų 3,1 proc. mažiau negu pernai, bet 7,9 proc. daugiau negu 5 metų vidurkis.

Lietuvoje MARS numato 7,5 proc. mažesnį kviečių derlingumą negu pernai – 4,99 t/ha, bet tokiu atveju jis 10 proc. viršytų 5 metų vidurkį. Rapsų derlingumas prognozuojamas 2,8 t/ha, t.y. 14 proc. mažiau negu pernai, bet atitinka 5 metų vidurkį.

Ukrainoje vyravo žieminiams augalams palankios sąlygos. Nors temperatūra buvo artima vidutinei, bet pasitaikė stiprių svyravimų ir didesnių šalčių. Žemos temperatūros galėjo paveikti nebent pietinių rajonų pasėlius, kurie nebuvo padengti sniegu. Dabartinės švelnios temperatūros yra palankios žieminiams augalams pradėti vegetaciją ir pavasario sėjai šalies pietuose.

MARS duomenimis, Ukrainoje šiemet prognozuojamas 9,3 proc. didesnis kviečių derlingumas – 4,24 t/ha, jis gali 5,6 proc. viršyti 5 metų vidurkį.

Rusijos europinėje dalyje vyravo gana palankios žieminiams pasėliams sąlygos, nors būta iš šalčio bangų. Volgos rajone jau gruodį temperatūra buvo nukritusi žemiau –20 ºC, o tuo laiku čia nebuvo sniego. Todėl šalčių žala, manoma, bus didesnė nei kituose regionuose. MARS nepateikia galimo Rusijos pasėlių derlingumo rodiklių.

Baltarusijoje gruodį ir sausio pradžioje oro temperatūra viršijo daugiametį vidurkį, bet rimtesnės žalos apsnigtiems pasėliams nepadarė. MARS prognozuoja, kad šalies kviečių derlingumas šį sezoną bus 11 proc. didesnis negu pernai ir 12 proc. viršys 5 metų vidurkį – 3,65 t/ha.

MŪ inf.