Briuselis. Per Europą nusirito ūkininkų protestų banga. Žemdirbių nepasitenkinimas didėja proporcingai problemoms, su kuriomis jie susiduria. Šįkart pirmoje vietoje ne supirkimo kainos, o sektoriaus ateitis. Ar žemės ūkis atsidūrė ties naujos krizės slenksčiu?

Žemdirbius protestuoti skatina pragmatiškas susirūpinimas ateitimi. Svarbiausia nerimo priežastis - galimos neigiamos Europos Sąjungos ir Kanados prekybos sutarties (CETA) pasekmės žemės ūkiui. Susirūpinimą kelia ir Bendroji žemės ūkio politika po 2020 metų, kurios svarbiausias aspektas - tiesioginės išmokos.

Apginti mažų šeimos ūkių orumą

Prieš keletą dienų Barselonoje buvo visiškai paralyžiuotas automobilių eismas. Į kelius išvažiavę beveik 500 traktorių iš pradžių privertė eismo dalyvius sulėtinti greitį, o po to visiškai blokavo eismą Katalonijos sostinėje. Protesto akcijos dalyviai ragino apginti mažų šeimos ūkių orumą. Tai buvo atsakas į valdžios sprendimą apkarpyti paramą mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse.

Pagal naujas taisykles, kurios įsigalios 2018 m., finansinės paramos negaus tos vietovės, kuriose nors ir esama gamtinių kliūčių, tačiau ūkininkams pavyko tas kliūtis įveikti, pavyzdžiui, investavus į melioracijos sistemas.

Apie 90 proc. Ispanijos ploto užima aukštumos ir kalnai, todėl parama ūkininkaujantiems mažiau palankiose vietovėse yra antra pagal dydį ir svarbą po tiesioginių išmokų. Dėl naujų ES paramos nuostatų gali nukentėti beveik 3/4 Ispanijos namų ūkių, kurie kadaise savo lėšomis sukūrė ūkių aprūpinimo vandeniu tinklus.

Protestuotojai piktinosi politikais, kad šie nesirūpina savo piliečių interesais. Jų teigimu, nuo 2001 iki 2015 m. žemdirbių pajamos Katalonijoje sumažėjo 39 proc.

Manifestaciją išprovokavo dvasininkas ...

Didžiausias protestas Vokietijoje šiais metais prasidėjo pakankamai nekaltai ... nuo Berlyno arkivyskupo kalbos per radiją. Dvasininkas kritikavo stambiąją pramonę ir jos siekius kuo plačiau įsigalėti, o kartu ir pasirašytąją Europos Sąjungos ir Kanados prekybos sutartį. Dvasininkas ypač kritikavo gyvūnų laikymo sąlygas dideliuose kompleksuose (auginimą neišleidžiant į lauką, gabenimą tūkstančius kilometrų eksportui), vadindamas jas pražūtingomis.

Radijo pareiškimas greitai išplito visoje Vokietijoje ir sukėlė protestus sostinėje. Į Berlyną atvyko daugiau kaip 30 tūkstančių gyvūnų teisių gynėjų, ūkininkų ir perdirbėjų. Protestuotojai skandavo šūkius: „Mes pavargom nuo agroverslo!" ir „Gana pramoninės žemės ūkio gamybos!".

Vokietijos aplinkos apsaugos ir gamtos išsaugojimo sąjunga protestus prieš dabartinę šalies žemės ūkio politiką vadina sėkmingais: 250 pilietinių iniciatyvų padėjo sustabdyti didelių kiaulių kompleksų statybą.

Kita vertus, nuo 2000 m. daugiau nei 70 proc. ūkininkų atsisakė auginti kiaules pardavimui (Vokietijoje iš 125 tūkst. kiaulių augintojų liko 25 tūkstančiai).

Ūkininkai teigia, kad dėl CETA susitarimo Vokietijoje žlugs daugelis žemės ūkio šakų.

Protestai vis dėlto supriešino ir pačius Vokietijos ūkininkus. Daugelis nusprendė, kad buvo netikslinga protestuoti drauge su gyvūnų teisių aktyvistais, kadangi pastarieji iš esmės yra priešiškai nusiteikę žemės ūkio ir ūkininkavimo atžvilgiu, o apie ūkininkus kalba kaip apie blogį.

Visoje šalyje kilo dešimtys kontrmanifestacjų, kuriose žemdirbiai ir gyvulių augintojai įrodinėjo, kad jiems aplinkos klausimai yra taip pat svarbūs.

Vokietijoje taip pat kilo dar dešimtys protestų dėl sudėtingos situacijos pieno sektoriuje. Pasak ūkininkų, daugelis įmonių sąmoningai mažina supirkimo kainos, nors situacija rinkoje yra pagerėjusi. Tačiau didžiausias protestas įvyko šiemet sausį Briuselyje.

Briuselis seniai nematė tokio protesto

Priešais Europos Tarybos būstinę protestuojantys ūkininkai išpūtė šimtus kilogramų pieno miltelių, kurie akimirksniu baltai padengė šaligatvius ir gretimus pastatus. Ūkininkai atvyko protestuoti iš visos Europos, daugiausia iš Belgijos, Vokietijos, Olandijos, Prancūzijos, taip pat buvo ūkininkų iš Lenkijos ir Lietuvos. Nors supirkimo kainos Europoje kyla, tačiau vis dar nepasiveja gamybos sąnaudų. Anot Europos pieno tarybos, vidutinė pieno supirkimo kaina Vokietijoje sudaro 33 centus už kilogramą, o gamybos sąnaudos siekia 45 centus.

Mažesnio masto pienininkų protesto akcijos pastarosiomis savaitėmis įvyko keliose Prancūzijos vietovėse. Didžiausia iš jų vyko sostinėje. Pagalba Prancūzijos pieno gamintojams buvo tapusi viena iš prezidentinės rinkimų kovos temų. Kandidatas Emanuelis Makronas (šiuo metu - išrinktasis šalies prezidentas) bandė laimėti ūkininkų palankumą atvykęs į Paryžiaus žemės ūkio mugę, bet buvo protestuotojų apmėtytas kiaušiniais.

Britų ūkininkai prieš išstojimą iš ES

Vos per dvi savaites visoje Didžiojoje Britanijoje žemdirbiai surengė keletą protesto akcijų. Iš viso keliasdešimt tūkstančių kaimo gyventojų atvyko protestuoti į Londoną, Dundalką ir Dubliną, kur jie išreiškė protestą dėl Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos.

Ūkininkų protestai turėjo vieną tikslą - daryti spaudimą Vyriausybei, kad, planuodama pasitraukimo sąlygas, ji įvertintų galimas pasekmes žemės ūkiui, kuris, pasak protestuotojų, šioje situacijoje kenčia labiausiai.

Labiausiai baiminamasi, kad pasitraukimas iš ES sukels imigrantų išvykimą. Be jų, anot protestuotojų, britų žemės ūkis neturės galimybių normaliai vystis. Kai kurie sprendimą pasitraukti iš ES vadina didžiausia klaida, bet viliasi, kad šio plano įgyvendinimas nesužlugdys jų ūkių.

***

Artimiausius mėnesius žemdirbių protestų ES šalyse sumažės ar jų nebus iš viso, bet ne todėl, kad situacija pagerės. Tiesiog ūkiuose prasideda darbymetis.

MŪ inf.