Briuselis. Naujausio JRC MARS biuletenio duomenimis, žiemkenčių pasėliai Europos Sąjungoje yra gana geros būklės. Tačiau norint išlaikyti susiformavusį žiemkenčių derliaus potencialą, Vidurio ir Rytų Europoje reikia daugiau kritulių.

MARS stebėsenos duomenimis, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, nepalankios sąlygos paveikė mažesnius pasėlių plotus. Tačiau yra regionų, kurių pasėliams būsimos pavasario oro sąlygos bus lemiamos. Mat didelėje Vidurio ir Rytų Europos dalyje ir toliau labai trūksta kritulių. Vakarų Rumunijoje ir Bulgarijoje žiemkenčių pasėliams nuo sezono pradžios trūksta vandens. 

Gausūs krituliai sausio ir kovo pradžioje atstatė dirvožemio drėgmę iki tinkamo lygio Pirėnų pusiasalyje ir palaikė teigiamas žiemkenčių sezono perspektyvas. Vis dėlto šiuo metu MARS prognozuoja, kad papildomi intensyvūs krituliai gali neigiamai paveikti pasėlių vystymąsi ir atidėti vasarinių augalų sėjos darbus.

Didesnis nei vidutinis kritulių kiekis neigiamai paveikė žieminius pasėlius Šiaurės Prancūzijoje, kai kuriuos laukus gali tekti persėti vasariniais augalais. 

Tikimasi viršyti prastus pernykščius rezultatus

Visų rūšių žieminių pasėlių derliaus prognozės šiuo ankstyvuoju sezono etapu daugiausia pagrįstos istorinėmis tendencijomis, todėl ES lygmens skaičiai viršija prastus praėjusių metų rezultatus ir 5 metų vidurkį.

Pavyzdžiui, MARS prognozuoja, kad ES kviečių derlingumas šį sezoną sieks 5,8 t/ha ir bus 7 proc. didesnis negu pernai bei 4 proc. didesnis už 5 metų vidurkį.

Prognozuojama, kad rapsų derlingumas ES lygiu sieks 3,2 t/ha ir bus 9 proc. didesnis už pernykštį bei 1 proc. viršys 5 metų vidurkį. Žieminių miežių, rugių, kvietrugių derlingumo vidurkiai irgi turėtų būto kelis procentus didesni už pernykščius.

Didesnis kviečių ir miežių derlingumas

Vertinant atskiras ES šalis nares, MARS daugumoje jų taip pat prognozuoja aukštesnį kviečių derlingumą negu pernykštis ir didesnį už 5 metų vidurkį. Palyginti su praėjusiu sezonu, labiausiai – 24 proc. – kviečių derlingumas, prognozuojama, gali padidėti Nyderlanduose. Prancūzijoje, kuri pernai gavo prastą kviečių derlių, šį sezoną turėtų būti 16 proc. aukštesnis derlingumas.

Mažesnis kviečių derlingumas prognozuojamas Portugalijai (-7 proc.), taip pat Ispanijai.

Prognozuojama, kad Estijoje kviečių derlingumas gali būti 10 proc. didesnis už pernykštį, Latvijoje – 7 proc., o Lietuvoje padidėjimo nenumatyta.

Žieminių miežių derlingumo vidurkis ES šį sezoną prognozuojamas 6 proc. aukštesnis už pernykštį ir 7 proc. didesnis už 5 metų vidurkį.

Daugumoje ES šalių narių tikimasi didesnio žieminių miežių derlingumo, išskyrus Rumuniją, Portugaliją, Ispaniją, Bulgariją, Vengriją.

Iš Baltijos šalių net 40 proc. didesnis už pernykštį ir 19 proc. didesnis už 5 metų vidurkį žieminių miežių derlingumas prognozuojamas Latvijai.

Estijoje tikimasi 23 proc. derlingesnių miežių negu pernai ir 9 proc. derlingesnių negu 5 metų vidurkis. MARS žieminių miežių derlingumo prognozės Lietuvai kuklesnės – vos 2 proc. didesnės negu pernai ir 5 proc. didesnės už 5 metų vidurkį.

Išskirtinės rapsų derlingumo prognozės Latvijai ir Estijai

ES žieminių rapsų derlingumo prognozių tendencijos panašios kaip ir kitų žiemkenčių: daugumoje šalių laukiama geresnių rezultatų už pernykščius ir už 5 metų vidurkį.

Rapsų derlingumo prognozių lentelėje tarp ES šalių labai išsiskiria Estija ir Latvija, kuriose šį sezoną MARS numato net 66 proc. ir 50 proc. derlingumo padidėjimą, palyginti su praėjusiais metais. Tiesa, 5 metų vidurkį tai viršytų vos 1–6 proc., mat pernai mūsų kaimyninėse šalyse rapsų derlingumas buvo gana prastas.

Lietuvoje šį sezoną prognozuojamas 7 proc. didesnis žieminių rapsų derlingumas negu praėjusiais metais.

Tikimasi, kad didžiausios rapsų augintojos – Vokietija, Prancūzija, Rumunija – sulauks nuo 10 iki 13 proc. didesnio derlingumo.