Vilnius/Kaunas/Briuselis. Lietuvos žemdirbiai drauge su kitų Europos Sąjungos šalių ūkininkais pirmadienį Briuselyje surengė protesto akciją, kuria norėjo atkreipti dėmesį į kritinę situaciją žemės ūkyje. Iš viso akcijoje dalyvavo apie 7 tūkst. žemdirbių (daugiausia iš Belgijos, Prancūzijos ir Vokietijos) ir šimtai traktorių.

Europos Sąjungos šalių ūkininkai masinėje demonstracijoje prie Europos Sąjungos institucijų Briuselyje reikalavo imtis konkrečių veiksmų suvaldyti žemės ūkio rinkų krizę.

Pasak policijos, tūkstančiai žemdirbių, kurie užtvėrė Briuselio gatves šimtais traktorių ir susitelkė prie griežtai saugomos Europos Sąjungos vadavietės, kur vyko ES žemės ūkio ministrų tarybos posėdis.

Belgijos policija pirmadienį ašarinėmis dujomis ir vandens patranka mėgino išvaikyti Europos žemdirbius, kurie vertė šieną ir laidė fejerverkus.

Belgijos riaušių policija, kuriai į pagalbą neįprastai greitai atskubėjo jų kolegos iš Nyderlandų, trumpai buvoi paleidusi ašarines dujas, kad protestuojantieji su savo traktoriais nenuverstų spygliuota viela apraizgytos užtvaros.

Jie taip pat leido vandenį iš specialios patrankos, kad nustumtų protestuotojus toliau ir užgesintų padegtas padangas ir malkas; tiršti juodi dūmai kilo virš ES pastatų. Žemdirbiai į policiją mėtė kiaušinius ir butelius, vertė į policininkus šieno ritinius.

„Mes šiandien esame čia, kad reikalautume veiksmų iš Europos Sąjungos", - sakė reporteriams Briuselio centre Europos žemdirbių asociacijos „Copa" pirmininkas olandas Albertas Janas Maatas (Albertas Janas Matas).

„ES žemdirbiai brangiai moka už tarptautinę politiką", - pažymėjo jis, pridurdamas, kad Rusijos embargas smogė pagrindinei ES eksporto rinkai, kurios vertė yra apie 5,5 mlrd. eurų.

Paramos reikalauja ir didžiosios, ir mažosios šalys

ES pirmininkaujančios šalies Liuksemburgo, sušaukusio neeilinį ES žemės ūkio ministrų tarybos posėdį, vadovų teigimu, labiausiai nuo krizės kenčia pieno, kiaulienos, vaisių ir daržovių sektoriai. Viena iš pagrindinių krizės priežasčių yra sausra, atnešusi daug nuostolių ES žemdirbiams, kiti veiksniai - Rusijos importo embargas ES žemės ūkio produktams ir ekonomikos sulėtėjimas Kinijoje. Šių veiksnių derinys lėmė, anot ekspertų, žemės ūkio produktų kainų kritimą ir mažesnes žemdirbių pajamas, likvidumo praradimą ir net bankrotą.

Airijoje pieno gamintojų pajamos per pastaruosius 16 mėnesių sumažėjo 92 proc., o vidutinės metinės ūkio pajamos sudaro mažiau kaip 24 tūkst. eurų.

Prancūzijos žemės ūkio ministras Stefanas Le Folis (Stephane Le Foll) praėjusią savaitę perspėjo, kad 25 tūkst. Prancūzijos ūkių, kurie verčiasi galvijų ir kiaulių auginimu, yra ties likvidavimo riba.

Lenkijos ūkių pajamos, palyginti su praėjusiais metais, krito 25 proc.

Potencialių antikrizinių priemonių, kurias žemės ūkio ministrams pasiūlys Liuksemburgas, sąrašas yra gana ilgas. Pavyzdžiui, krizei įveikti siūloma panaudoti lėšas, kurias ES šalys narės turi sumokėti kaip baudas už pieno kvotų viršijimą.

Dalis šalių ragina padidinti intervencinę pieno produktų (nugriebto pieno miltelių ir sviesto) supirkimo kainą, kad atsikratytų šių produktų ir pieno pertekliaus. Šį siūlymą remia Prancūzija, Ispanija, Italija ir Portugalija.

Kitas dažnai minimas pasiūlymas numato paspartinti tiesioginių išmokų mokėjimą ir padidinti išmokomą dalį nuo 50 iki 70 proc. Tai padėtų ūkininkams išlaikyti likvidumą. Šį siūlymą aktyviai remia Airija ir Lenkija.
Tuo tarpu žemės ūkio organizacijos reikalauja daugiau veiksmų. Kiaulių augintojai siekia paspartinti technines derybas su Rusija dėl kiaulienos eksporto atnaujinimo.

Europos pieno taryba reikalauja imtis konkrečių veiksmų, kurie paskatintų sumažinti pieno gamybą, kurie, pasak ekspertų, reikštų grįžimą prie pieno kvotų sistemos.

Europos jaunųjų ūkininkų organizacija ragina užtikrinti minimalias pajamas jauniems žemdirbiams.

Lietuvos žemdirbių reikalavimai

Protesto renginyje Briuselyje dalyvauja pusšimtis Lietuvos atstovų, tarp jų Pieno gamintojų asociacijos pirmininkas Jonas Vilionis, kooperatyvų, jaunųjų ūkininkų organizacijų nariai. Delegacijai vadovauja Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas.

Pasak Žemės ūkio rūmų vicepirmininko Broniaus Markausko, rugsėjo 4-ąją išvykę iš Lietuvos, sekmadienį ūkininkų atstovai susitiko su eurokomisaru V. Andriukaičiu ir prašė palaikyti paramos pieno sektoriui idėją.

V. Baltraitienė: yra vilties gauti kažkiek pinigų

Lietuvos žemdirbiams, laikantiems karves ir parduodantiems pieną, gauti Europos Sąjungos (ES) finansinę paramą, kuri kompensuotų patirtus nuostolius dėl Rusijos embargo, viltis „yra šimtaprocentinė", sako žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, bet neprognozuoja, kokio dydžio ta pagalba galėtų būti.

„Viltis kažkiek pinigų gauti, manau, yra šimtaprocentinė. Sunku šiandien kalbėti apie konkrečią pinigų sumą. (...) Aš labiau apsistočiau ties 32 mln. eurų - yra pateikti konkretūs skaičiavimai, ką mes esame praradę per šiuos metus. Sieksime gauti kuo didesnę paramą, bet kokia parama yra naudinga Lietuvos pienininkams", - pirmadienį interviu LRT radijui sakė ministrė.

Ji abejoja, ar galėtų būti skiriamos lėšos už tuos nuostolius, kuriuos ūkininkai patirs nuo rudens iki šių metų pabaigos. „Mes galime kalbėti apie tuos nuostolius, kuriuos jau esame patyrę - apie aštuonių šių metų mėnesių rezultatą. Į priekį turbūt niekas nekompensuos", - teigė ministrė.

Lietuvos skaičiavimais, pieno sektoriaus nuostoliai jau siekia apie 32 mln. eurų, o iki metų pabaigos jie išaugs dar 18 mln. eurų.  

Pasak V. Baltraitienės, visų pirma ES parama turėtų pasiekti iki 300 melžiamų karvių laikančius ūkius.

„Sunkiausia yra tiems ūkiams, kurie nėra labai stambūs ir iš savo viso masto negali išsilaikyti, neturi daug žemės. Sunkiausia yra tiems, kurie turi 100, 200, 300 melžiamų karvių. Dar turi paėmę paskolas. Turi įsipareigojimus Kaimo plėtros programai. Jų išsilaikymas yra mums ypatingai svarbus. Ir norime, kad tie pinigai pirmiausia pasiektų juos", - sakė V. Baltraitienė.

Ministrė Briuselyje susitiko su protestuojančiais ūkininkais. „Turime visi kartu ieškoti bendros išeities iš susiklosčiusios padėties, turime išlikti vieningi ir visi kartu kovoti dėl pieno sektoriaus ateities", - sako žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė. Pieno gamintojai susitikimo metu linkėjo ministrei sėkmingų derybų su Europos Komisija.

B. Ropė palaiko protestuojančius žemdirbius

Proteste prie lietuvių žemdirbių grupės prisijungusio, Europos Parlamento nario Bronio Ropės nuomone, ES šalys narės privalo kuo skubiau parengti aiškų planą krizei įveikti: sukurti sąžiningo atsiskaitymo mechanizmą, bei nustatyti krizės kriterijus, kad ūkininkai aiškiai žinotų kada ir kokios paramos gali tikėtis.

„Šiandien mes turime kalbėti ne apie tai, ar duoti, ar neduoti pinigų, o numatyti konkrečias pagalbos sektoriui priemones, t. y. - kur turi būti nukreiptos investicijos, kaip pažaboti produkcijos kiekio didėjimą, kaip išvengti nesąžiningų veiksmų iš perdirbėjų ir prekybininkų pusės", - sako B. Ropė.

Vienintelio nuolatinio Lietuvos atstovo, dirbančio Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete,  teigimu, nesuprantama, kodėl Europos Komisija tiek ilgai delsė. Bronis Ropė pažymi, kad jau seniai visi žinojo, jog kvotos baigsis šių metų pavasarį, todėl keista, kodėl nesirengta galimoms krizėms. Padėtį dar labiau pablogino Rusijos embargas ir sumenkęs vartojimas Kinijoje.

„Pienas negali būti pigesnis už vandenį. Pieno gamyba yra ilgas procesas, kuris reikalauja nemažai sąnaudų - čia ne gręžinį išgręžti ir pumpuoti vandenį. Taip pat privalome suvokti, kad pieno sektoriaus problemos nėra tik ūkininkų galvos skausmas. Gamybos ir prekybos šiais produktais srityje dirba daugybė žmonių, todėl ūkininkams nusprendus trauktis iš pieno gamybos, poveikis bus milžiniškas", - teigia Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Europos Parlamente.

B. Ropės teigimu, Rusijos embargo, nesąžiningos verslo praktikos nualintas pienininkystės sektorius reikalauja skubių sprendimų tiek Lietuvos, tiek ES mastu. Būtina užtikrinti, kad už pieną ūkininkams mokama kaina padengtų gamybos sąnaudas ir leistų ūkininkui oriai pragyventi bei išlaikyti šeimą. Ne mažiau svarbu tai, kad pienas turi būtų gaminamas šalia namų, o ne importuojamas iš trečiųjų šalių.

„Vienu tokių sprendimų galėtų būti Europos pieno tarybos siūlomas alternatyvus kvotoms naujas pieno rinkos reguliavimo mechanizmas. Jis ribotų ES pieno gamybą ir neleistų užtvindyti Europos pertekliniu pienu, - sako Bronis Ropė. - Kita priemonė, kuri buvo aptarta su Europos Komisijos nario, atsakingo už žemės ūkį ir kaimo plėtrą Filo Hogano kabinetu - didesnė pieno gamintojų kooperacija".

Parlamentaro nuomone, Europos Sąjungos ūkininkai jau savo kailiu patyrė, ką reiškia rinkos liberalizavimas, todėl natūralu, kad jie visomis priemonėmis reikalauja imtis veiksmų, keičiančių situaciją. Nepaisant to, kad protestai dažnai vertinami dviprasmiškai - tai pakankamai veiksminga priemonė, užtikrinanti, kad ūkininkų reikalavimai būtų išgirsti. Be abejonės, ne mažiau svarbu dialogas, tad žemdirbiams ir pieno gamintojams protestuojant Briuselyje, Tauragėje B. Ropės iniciatyva kompromiso ieškojo visi suinteresuoti pieno sektoriaus dalyviai diskusijoje „Kur nuves konfliktas pieno rinkoje?".

Briuselis skyrė 500 mln. eurų

Neeilinei Ministrų tarybai pirmadienį, susirgus komisarui F. Hoganui, Europos Komisijos poziciją pristatė EK viceprezidentas, ekonomikos ir pinigų reikalų komisaras Jyrkis Katainenas (Jyrki Katainen). EK pasiūlė 500 mln. Eur vertės priemonių paketą situacijai rinkose stabilizuoti visoms ES šalims. Numatoma, kad šie pinigai padės pagerinti ūkių likvidumo lygį, stabilizuos rinką ir subalansuos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinę. Bus skirta papildoma tikslinė parama pieno gamintojams visose 28 valstybėse narėse.

Jau nuo š. m. spalio 16 d.  Komisija leis mokėti 70 proc. tiesioginių išmokų avansus (įskaitant išmokas jauniesiems ūkininkams, susietąją paramą) ir 85 proc. avansus plotinėms priemonėms pagal valstybių narių kaimo plėtros programas. Taip pat pasiūlytos naujos lieso pieno miltelių, sūrių ir kiaulienos privataus saugojimo priemonės, siūloma padidinti finansavimo biudžetą 2016 m. pardavimo skatinimo priemonėms.

Žemės ūkio ministrė V. Baltraitienė padėkojo Komisijai už pateiktą priemonių paketą trumpalaikiam, vidutiniam ir ilgalaikiam laikotarpiui. Ministrė pažymėjo, jog pozityviai vertina gebėjimą skirti lėšų visam paramos paketui.

„Džiaugiuosi, kad didžioji dalis šių lėšų bus skirta visoms ES šalims narėms kaip tiesioginė parama, o lėšos valstybėms bus skirstomos atsižvelgiant ne tik į gamybos apimtis, bet ir į susidariusią situaciją kiekvienoje šalyje narėje per tuos metus po Rusijos embargo", - pabrėžė ministrė. V. Baltraitienė dar kartą priminė, jog Lietuvos pienininkystės sektorius atsidūrė labai nepalankioje padėtyje, ir situacija kiekvieną mėnesį blogėja - vidutinė pieno supirkimo kaina nukrito iki 19-20 euro centų.

Lietuva pakartotinai teiks  Komisijai visą reikalingą informaciją, kad būtų objektyviai nustatyta paramos lėšų suma kiekviena valstybei narei. V. Baltraitienė pažymėjo, jog Lietuva pagal savo galimybes imasi visų įmanomų priemonių, kad pieno sektorius būtų išgelbėtas, ypač tie ūkiai, kurie daug investavo į ūkių modernizavimą ir plėtrą. „Lietuva viena nepajėgi išgelbėti šių ūkių, ypač šiuo laikotarpiu, - sakė ministrė. - Tikiuosi, kad Komisija įvertins sunkią Lietuvos pieno sektoriaus būklę ir skirs pakankamą tiesioginės paramos sumą".

BNS, MŪ inf.

Nuotraukos europarlamentaro B. Ropės biuro ir ŽŪM