Kijevas. Per demonstraciją Kijeve prieš draudimo parduoti žemės ūkio paskirties žemę atšaukimą protestuotojai svaidė į policiją akmenis ir plytas, o pareigūnai susirinkusiuosius vaikė ašarinėmis dujomis. Pranešama, kad per susirėmimus su policija buvo sužeista 19 žmonių.

Į protestą antradienį susirinko tūkstančiai žmonių, įskaitant ūkininkus ir nacionalistų aktyvistus. Jie užtvėrė eismą prie parlamento pastato. Viena protestuotojų grupė pastatė dvi didžiules palapines prie parlamento, bet policija jas nugriovė ir susirėmė su demonstrantais.

Susirėmimuose su policija dalyvavo apie 500 žmonių, 26 iš jų buvo sulaikyti, pranešė Kijevo policijos viršininkas Andrijus Kryščenka. Iš viso per protestą pasitelktos 2 500 policininkų pajėgos, 17 pareigūnų buvo sužaloti, informavo A. Kryščenka.

Vienas naujienų agentūros AFP žurnalistas pranešė matęs du sąmonę praradusius protestuotojus, jie buvo nunešti iki greitosios pagalbos automobilių.

Protestuotojai smerkia parlamente svarstomą įstatymą, kuris galėtų atverti žemės ūkio paskirties žemės pardavimą nuo 2020-ųjų spalio. Šis įstatymo projektas visuomenėje sulaukė kritikos.

Visuomenės apklausos rodo, kad nuo pusės iki dviejų trečdalių ukrainiečių prieštarauja šiai iniciatyvai, nes baiminasi, kad ji bus naudinga tik vietiniams oligarchams ir užsienio investuotojams.

Per audringą pirmąjį skaitymą praėjusį mėnesį 240 įstatymų leidėjų 450 vietų Aukščiausiojoje Radoje palaikė minimą įstatymo projektą, o ūkininkai ir nacionalistai tuo metu protestavo prie parlamento.

Reformos laukia investuotojai, bet kritikai būgštauja, kad atvėrus žemės ūkio paskirties žemės rinką ją perims užsieniečiai. Nuo pat sovietmečio visi tokios žemės naudojimo santykiai šalyje grindžiami nuomos principu.

Dalį dirbamos žemės valdo Ukrainos, vadinamos „Europos duonos krepšiu“, vyriausybė, tačiau didelę jos dalį sudaro nedideli sklypai, kuriuos gavo asmenys po Sovietų Sąjungos žlugimo ir kuriuos parduoti šiuo metu yra draudžiama.

Nors įstatymą smarkiai palaiko prezidentas Volodymyras Zelenskis, jam nepavyko įtikinti kai kurių savo partijos narių paremti šį teisės aktą, tad jam teko pasikliauti nepriklausomų parlamentarų balsais.

Perspektyva dėl įstatymo kelia didžiulį nerimą Ukrainoje, kurioje per pastaruosius tris dešimtmečius įvyko daug nesėkmingų ekonominių reformų ir kurioje smulkieji ūkininkai yra pernelyg neturtingi, kad galėtų pasinaudoti rinkos atvėrimu.

„Svarbu, kad didžiosios tarptautinės grupės nesupirktų visos žemės. Ukrainiečiai neturi pinigų, kad patys tai padarytų“, – sakė kraštutinių dešiniųjų judėjimo „Nacionalinis korpusas“, kurio atstovai buvo antradienio susirėmimų priešakinėse linijose, atstovas Romanas Černyševas.

„Nuosavybė turi priklausyti žemę dirbantiems ūkininkams, o ne didiesiems savininkams“, – tvirtino 56-erių ūkininkas Valerijus Iščenka, į protestą Kijeve atvykęs iš pietvakarinio Vinicos miesto.

Siekdamas nuraminti rinkėjus V. Zelenskis yra pažadėjęs, kad dėl žemės rinkos atvėrimo užsieniečiams bus sprendžiama referendume.

Ukraina turi apie 32,5 mln. hektarų dirbamos žemės – beveik dvigubai daugiau nei Prancūzija.

2017 metų Pasaulio banko ataskaitoje teigiama, kad atvėrus žemės rinką Ukrainos BVP galėtų pakilti 1,5 procento.

AFP-BNS inf.