Berlynas. Cukrinių runkelių plotai mažėja, cukraus kainos rinkoje nukrito iki rekordinio minimumo, siaurėja pesticidų, skirtų cukrinių runkelių pasėlių apsaugai, spektras – pastarąjį sezoną visa tai tenka išgyventi Europos cukraus pramonei ir šiame sektoriuje dirbantiems ūkiams.

Portalas agrarheute.com rašo, kad Europos fermeriams nebeapsimoka užsiimti cukrinių runkelių auginimu. Todėl prognozuojama, kad ateinančiais metais ūkiai dar „apkarpys“ šių augalų pasėlių plotus.

Cukrinių runkelių derliaus supirkimo kainos irgi yra mažos, nes joms įtakos turi cukraus kainos biržoje. Pastaruoju metu Londono biržoje cukraus ateities sandoriai rodo tik nedidelį kainų augimą, nors pasaulio rinkoje laukiama cukraus gamybos sumažėjimo.

Europos rinkoje esančių žemų cukraus kainų priežastis paprasta – jai įtakos turi numatoma cukrinių runkelių derliaus pasiūla (pasėlių plotas) ir pokyčiai cukraus gamybos bei prekybos rinkoje.

Europos Komisijos vertinimu, šiemet cukrinių runkelių plotai ES sumažės apie 4 proc., ir tai sudaro beveik 100 tūkst. ha. Tuo tarpu cukraus gamyba ES, prognozuojama, gali išaugti beveik 9 proc., nes laukiama didesnio pasėlių derlingumo negu buvo sausais 2018-aisiais.

Kita vertus, būsimą pasėlių derlingumą gali pakoreguoti ir runkelių kenkėjai, nes uždraudus neonikotinoidus, vietoj jų augintojams prieinamos augalų apsaugos produktų alternatyvos nėra tokios veiksmingos.

Vokiečių cukraus pramonės dalyvių organizacijos skaičiuoja, kad Prancūzijoje ir Vokietijoje, kuriose cukrinių runkelių derlingumas tradiciškai būna aukštas, šiemet pasėlių plotai susitraukė dar labiau negu bendras ES rodiklis. Nepaisant to, vis tiek vertinama, kad šį sezoną cukrinių runkelių derliaus pasiūla perdirbėjams bus didesnė negu pernai. Tai yra viena priežasčių, dėl kurios ir Londono biržoje cukraus ateities sandorių kaina yra tik truputį didesnė negu dabartinis labai žemas jų lygis.

Įvertinusi esamus cukrinių runkelių plotus ir galimą pasėlių derlingumą, EK prognozuoja, kad naująjį prekybos sezoną baltojo cukraus gamyba ES sudarys apie 18,3 mln. tonų. Tai būtų 0,7 mln. t daugiau negu pagaminta sausais 2018 metais.

Tokiu atveju naująjį sezoną cukraus gamyba šiek tiek viršytų dabartinį jo suvartojimą ES, kuris siekia 18,1 mln. t per metus. EK duomenimis, palyginus su praėjusiais metais, cukraus suvartojimas gali sumažėti 0,5 mln. t. O galutinės cukraus atsargos praktiškai nesikeičia, kadangi cukraus eksporto mastai išlieka tokie patys. Visa tai įvertinus, tampa aišku, kad Bendrijos apsirūpinimas vietinės gamybos cukrumi sudaro daugiau kaip 100 proc. O kur dar cukraus importas iš trečiųjų šalių!

Taigi, ženklų, rodančių cukraus rinkos atsigavimą ES, nėra. Atvirkščiai, Europos cukraus gamintojai ir cukrinių runkelių augintojai jaučia vis didėjantį į ES iš trečiųjų šalių importuojamos produkcijos, kurios kiekiai viršija paklausą, spaudimą. Dėl to Bendrijos vidaus rinkoje baltojo cukraus kainos krinta ir jau pasiekė istoriškai žemiausią lygį – 314 EUR už toną.

Tai ne tik istoriškai žemiausia kaina, bet net 62 EUR/t mažesnė negu pernai tuo pat metu. Netgi efektyviausiai dirbantys cukraus gamintojai pripažįsta, kad tokios mažos kainos niekaip nepadengia gamybos savikainos. Tad ir fabrikai, ir žaliavos augintojai konstatuoja: Europos cukraus pramonė išgyvena beprecedentę krizę ir neaišku, kada situacija gali pasitaisyti.

MŪ inf.