Briuselis. ES ūkininkų ir kooperatyvų organizacijos „Copa-Cogeca“ skundžiasi, kad 2024 m. ES javų derlius bus labai prastas (-8,4 proc.). Jis gerokai mažesnis už pastarųjų penkerių metų vidurkį. Tik aliejinių augalų derliaus perspektyvos vertinamos kaip stabilios, o baltymingų augalų – palankesnės, nors dabartinės prognozės gali greitai pablogėti.

Abi asociacijos prognozuoja, kad šių metų ES šalių grūdų derlius sudarys tik 257,3 mln. t – 4,7 proc. mažiau nei tokiais pat prastais 2023-iaisiais.

Aliejinių augalų derlius turi būti 1 proc. mažesnis ir sieks 31,9 mln. t, o baltymingų augalų laukiama 13 proc. didesnio derliaus – iki 3,9 mln. tonų.

Bendrai šio sezono ES derlius numatomas mažesnis nei 2023-aisiais, kurie irgi buvo prasti metai, o taip pat mažesnis už pastarųjų 5 metų vidurkį. Nerimą keliančią prognozę gali dar labiau pabloginti ateinančių savaičių orai, jeigu sąlygos bus nepalankios bręstantiems pasėliams ir kūlimui.

Kviečių ir miežių derlius mažesnis už 5 metų vidurkį

„Copa-Cogeca“ prognozuoja 6,4 proc. blogesnius paprastųjų kviečių derliaus rezultatus. Kietųjų kviečių derlius gali būti 5,7 proc., o miežių – 9,3 proc. mažesnis už pernykštį.

Visų šių trijų rūšių grūdų derlius tokiu atveju nesieks penkerių metų vidurkio.

Kukurūzų derlius turėtų būti 0,5 proc. prastesnis nei pernai ir taip pat blogesnis negu ilgalaikiai rezultatai.

Prognozuojama, kad sorų ir sorgo gamyba sumažės net 59,5 proc., nors jų ir taip, palyginti su kitų rūšių grūdiniais augalais, ES auginama labai nedaug.

Ūkininkų asociacijos tikisi, kad, palyginti su 2023 m., padidės tik rugių (2,1 proc.), avižų (21,2 proc.) ir kvietrugių (5,1 proc.) derlius.

Dėl prastesnio javų derliaus 2024 m. skaičiuojama, kad bendras derlingumas iš hektaro bus 1,2 proc. mažesnis.

Žvelgiant iš regioninės perspektyvos, tokiose šalyse, kaip Belgija, Prancūzija, Vokietija, Danija, taip pat Vidurio ir Rytų Europoje, derlius bus gerokai mažesnis. Pavyzdžiui, Lenkijoje – 3 mln. t, Prancūzijoje – 9 mln. t mažiau. Pasak „Copa-Cogeca“ pranešimo, to negali kompensuoti reikšmingas (3 mln. t) Ispanijos javų derliaus padidėjimas.

Aliejinių ir baltyminių augalų situacija gali greitai pasikeisti

Asociacijų prognozėje teigiama, kad aliejinių augalų derlius bus gana stabilus: nors pasėlių plotai 1,6 proc. mažesni, tačiau derlingumas iš jų gali būti 0,7 proc. geresnis, todėl gamyba sumažėtų nedaug – vos 1 proc., palyginti su 2023 m. rodikliu. O penkerių metų vidurkis būtų viršytas 6,3 procento.

Deja, numatyta, kad rapsų plotai ir derlingumas bus 7,8 proc. mažesni, palyginti su vidurkiu per pastaruosius penkerius metus.

Gera žinia ta, kad, palyginti su 2023 m., saulėgrąžų derlius turėtų būti 9,7 proc. didesnis, tokiu atveju jis truputį viršytų ir 5 metų vidurkį.

Vis dėlto bendras aliejinių augalų derlius šiemet gali būti 1 proc. menkesnis už pernykštį, nors ir viršytų 5 metų vidurkį.

Baltyminių augalų derliaus prognozės teigiamos – 13 proc. didesnis, palyginti su pernai, išskyrus Prancūziją, kur tikimasi 16 proc. menkesnio šių augalų derliaus.

Tačiau, kaip teigia „Copa-Cogeca“, tiek aliejiniams, tiek ir baltyminiams augalams viską lems ateinančių savaičių orai, jeigu bus nepalankūs, tai situacija gali pablogėti.